Adomas ir Ieva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Albrechto Diurerio 1507 metų paveikslas „Adomas ir Ieva“

Adomas ir Ieva – pagal Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei Koraną buvo pirmoji žmonių pora ir visos žmonijos protėviai. Hebrajų ir arabų kalbomis Adomas (Adam) reiškia „žmogus“, o Ieva (Havva) – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad šumerų mitologijoje randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ti reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“. [1]

Adomą (šis žodis reiškia "žmogų" ir turi tą pačią šaknį, kaip ir "žemė") Dievas sukuria iš žemės dulkių. Bet Pradžios knyga pateikia du pasakojimus, kaip Dievas kūrė žmogų. Pagal pirmąjį pasakojimą Ieva, Adomo moteris, buvo sukurta drauge su Adomu. Pagal antrąjį - vėliau iš miegančio Adomo šonkaulio. Šonkaulis, kaip sąvoka, gali būti blogas vertimas, nes hebrajų kalba verčiama dvejopai ir kaip „šonkaulis“, ir kaip „pusė“. Remiantis tuo, atsirado Adomo, kaip dvilytės būtybės (androgyno) sąvoka kabaloje, personifikuojanti visą Žmoniją. Palyginama su induizmo pirmapradžiu Manu.

Judaizme, islame, bahajų tikėjime ir mandaizme Adomas laikomas pranašu.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gintaras Beresnevičius. Religijų istorijos metmenys. // Vilnius, „Aidai“, 1997. 36 p.


Vikiteka