Korėjos istorijos chronologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hanguksi.PNG
Korėjos istorija
Įvykių chronologija
Kodžioson
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
    Okčio, Tonge, Pujo
Samguk laikotarpis:
    Šilla, Pekčė, Kogurio
Suvienytosios Šillos laikotarpis:
    Šilla, Palhė
Vėlyvasis Samguk laikotarpis:
    Šilla, Vėlyvoji Pekčė, Vėlyvasis Kogurio
Korio
Čioson
Korėjos imperija
Japonijos okupacija Korėjoje
Korėjos padalijimas:
    Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
    Korėjos karas

Korėjos istorijos chronologija - sąrašas svarbiausių Korėjos istorijos įvykių, išdėstytų chronologine tvarka.

Priešistorė (30 000-2333 m. pr. m. e.)[taisyti | redaguoti kodą]

Gojoseon (Kočioson) (2333-108 m. pr. m. e.)[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2333 m. pr. m. e. anot legendos, įkuriama Kočioson valstybė.

Ankstyvasis Samguk laikotarpis (108 m. pr. m. e. - 313 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Samguk – trijų valstybių laikmetis (313–668 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Suvienytoja Silla (668-935 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Vėlyvasis Samguk laikotarpis (892-935 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Goryeo (Korio) (936-1392 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

  • 936 m. Korio suvienija tris to meto karalystes.

Joseon (Čioson) (1392-1897 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji Korėjos imperija (1897-1910 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Japonų okupacija (1910-1945 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Skilimas (1945-1948 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Korėją (1948-)[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1948 m. liepos 17 d. priimama Korėjos Respublikos Konstitucija.
  • 1948 m. liepos 20 d. prezidentu išrenkamas I Singmanas.
  • 1948 m. rugpjūčio 15 d. paskelbiamas Korėjos Respublikos įkūrimas.
  • 1950 m. balandžio 6 d. priimamas Žemės Reformos įstatymas.
  • 1950 m. gegužės 30 d. įvyksta antrieji rinkimai į parlamentą, I Singmano šalininkai gauna mažumą.
  • 1952 m. liepos 4 d. parlamente priimamos Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius prezidento rinkimus.
Pirmasis Pietų Korėjos prezidentas I Singmanas
  • 1952 m. rugpjūčio 5 d. I Singmanas gauna 74 % balsų ir yra išrenkamas šalies prezidentu.
  • 1953 m. spalio 1 d. pasirašomas Pietų Korėjos ir JAV Tarpusavio Saugumo paktas, užtikrinantis šalies gynybą užpuolimo atveju.
  • 1954 m. gegužės 20 d. įvyksta treti parlamento rinkimai, I Singmano šalininkai sustiprina savo pozicijas.
  • 1954 m. lapkričio 29 d. parlamentas priima Konstitucijos pataisą, leidžiančią I Singmanui trečią kartą kandidatuoti į prezidentus.
  • 1956 m. gegužės 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu.
  • 1958 m. gegužės 2 d. įvyksta ketvirtieji parlamento rinkimai. I Singmano Liberalų partija laimi, tačiau jos pozicijos susilpnėja.
  • 1960 m. kovo 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu, tačiau dėl balsų klastojimo įtarimų šalyje prasideda masiniai protestai, žinomi Balandžio revoliucijos vardu.
  • 1960 m. balandžio 26 d. I Singmanas atsistatydina iš prezidento pareigų.
  • 1960 m. birželio 16 d. priimama Antrosios respublikos Konstitucija.
  • 1960 m. liepos 29 d. penktuosiuose parlamento rinkimuose laimi Demokratinė partija.
  • 1960 m. rugpjūčio 13 d. Jun Boson tampa šalies prezidentu.
  • 1960 m. rugsėjo 22 d. nuo Demokratinės partijos atskyla grupė parlamentarų ir suformuoja Naująją Demokratinę partiją. Susilpnėja parlamento stabilumas.
  • 1961 m. gegužės 16 d. įvyksta karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy.
  • 1962 m. gruodžio 17 d. priimama Trečiosios respublikos Konstitucija, įteisinanti stiprias prezidento galias ir silpną parlamentą.
1963-1979 m. šaliai vadovavęs prezidentas Pak Čionghy
  • 1963 m. vasario 26 d. Pak Čionghy įkuria sau pavaldžią Demokratinę Respublikonų partiją, buvusią valdžioje iki 1980 m.
  • 1963 m. spalio 15 d. Pak Čionghy išrenkamas šalies prezidentu.
  • 1965 m. birželio 22 d. normalizuojami santykiai su Japonija.
  • 1965 m. rugpjūčio 13 d. priimamas sprendimas siųsti karius į Vietnamo karą ir palaikyti JAV pusę.
  • 1967 m. gegužės 3 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu.
  • 1969 m. spalio 17 d. parlamentas pritaria Konstitucijos pataisoms, leidžiančioms Pak Čionghy trečią kartą kandidatuoti į prezidento postą.
  • 1971 m. balandžio 27 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu trečiai kadencijai.
  • 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Šiaurės Korėja.
  • 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
  • 1972 m. spalio 17 d. Pak Čionghy šalyje įveda nepaprastąją padėtį, priimami autoritariniai Konstitucijos papildymai.
  • 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
  • 1979 m. spalio 26 d. nužudomas Pak Čionghy.
  • 1980 m. gegužės 17 d. užsitikrinęs armijos palaikymą, Čion Duhan perima šalies valdymą.
Čion Duhan - šalies prezidentas 1980-1988 m. laikotarpiu
  • 1980 m. gegužės 18-27 d. vyksta masiniai gyventojų protestai Kvandžu mieste. Per susirėmimus su armija žuvo keli šimtai žmonių.
  • 1980 m. rugpjūčio 27 d. Čion Duhan išrenkamas prezidentu.
  • 1980 m. spalio 22 d. priimama Penktosios respublikos Konstitucija, įteisinanti netiesioginius prezidento rinkimus ir apribojanti jo kadenciją iki 7 metų.
  • 1981 m. rugsėjo 30 d. Seulas išrenkamas 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių sostine.
  • 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
  • 1984 m. gruodžio 20 d. įvyksta opozicinių partijų susivienijimas ir įkuriama Naujoji Korėjos Demokratinė partija, vėliau sėkmingai oponavusi Čion Duhan vadovavimui.
  • 1987 m. balandžio 13 d. Čion Duhan pasitraukia iš konstitucinės reformos derybų su opozicinėmis partijomis.
  • 1987 m. birželio 10 d. per Demokratinės Teisingumo partijos konvenciją paskelbiama, jog No Tėu taps šalies vadovu pasibaigus Čion Duhan kadencijai. Tai sukelia masines nepatenkintų gyventojų demonstracijas.
  • 1987 m. birželio 29 d. verčiamas gyventojų demonstracijų, Čion Duhan sutinka dėl tiesioginius prezidento rinkimus įteisinančios demokratinės Konstitucijos priėmimo.
  • 1987 m. spalio 27 d. referendume priimamos Konstitucijos pataisos.
  • 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
  • 1987 m. gruodžio 16 d. No Tėu laimi prezidento rinkimus.
  • 1988 m. balandžio 26 d. parlamento rinkimus laimi Demokratinė Teisingumo partija.
  • 1988 m. rugsėjo 17 - spalio 2 d. įvyksta Seulo olimpinės žaidynės.
  • 1988 m. lapkričio 21 d. šalies kompanijoms leista vystyti prekybą su Šiaurės Korėja.
  • 1990 m. vasario 9 d. įkuriama Demokratinė Liberalų partija.
  • 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
  • 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
  • 1990 m. rugsėjo 30 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Sovietų Sąjunga.
  • 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
  • 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
  • 1992 m. rugjūčio 24 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinija.
  • 1992 m. gruodžio 18 d. šalies prezidentu išrenkamas Kim Jongsam, gavęs 42 % rinkėjų balsų.
  • 1995 m. birželio 27 d. pirmą kartą po 34 metų įvyksta vietinio lygio rinkimai.
Šalies prezidentas Kim Dedžiunas (1998-2003 m.), kuris už siekius pagerinti Šiaurės ir Pietų Korėjos santykius 2000 m. gavo Nobelio Taikos premiją
  • 1995 m. spalio mėn. prasideda No Tėu korupcijos skandalas, dėl kurio jis vėliau pripažįstamas kaltas ir 1996 m. rugpjūtį gauna laisvės atėmimo bausmę.
  • 1996 m. rugpjūčio mėn. Čion Duhan skiriama mirties bausmė dėl Penktosios respublikos įkūrimo aplinkybių ir Kvandžu sukilimo malšinimo organizavimo. Vėliau mirties bausmė atšaukiama.
  • 1997 m. lapkričio 23 d. dėl šalyje kilusios ekonominės krizės šalis kreipiasi į Tarptautinį valiutos fondą.
  • 1997 m. gruodžio 18 d. prezidentu išrenkamas Kim Dedžiunas.
  • 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
  • 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
  • 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
  • 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūsta 19 Pietų Korėjos jūreivių.
  • 2002 m. gruodžio 19 d. No Mu Hionas išrenkamas šalies prezidentu.
  • 2004 m. kovo 12 d. parlamentas paskelbia impičmentą prezidentui No Mu Hionui. Vėliau šis sprendimas Konstitucinio teismo paskelbiamas negaliojančiu.
  • 2004 m. balandžio 15 d. parlamento rinkimus laimi No Mu Hiono šalininkai.
  • 2007 m. gruodžio 19 d. šalies prezidentu išrenkamas I Mjongbak.
  • 2008 m. balandžio 9 d. parlamento rinkimus laimi prezidento I Mjongbak Didžioji Nacionalinė partija.
  • 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.[1]
  • 2010 m. gegužės 24 d. prezidentas I Mjongbak savo kalboje praneša, jog reaguodama į išpuolį Pietų Korėja nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.[2]
  • 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą.[3] Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.[4]
  • 2012 m. gruodžio 16 d. šalies prezidento rinkimus laimi Pak Čionghy duktė Pak Kunhe.

Šiaurės Korėja (1948-)[taisyti | redaguoti kodą]

Kim Ir Senas - Šiaurės Korėjos vadovas nuo šalies įkūrimo 1948 m. iki savo mirties 1994-taisiais.
  • 1958 m. rugpjūčio mėn. paskelbiama kolektyvizacijos įvykdymo pabaiga.
  • 1959 m. gruodžio 14 d. pradedama didelio masto korėjiečių repatrijacijaJaponijos į Šiaurės Korėją.
  • 1961 m. liepos mėn. Kim Ir Senas lankėsi Sovietų Sąjungoje, Kinijoje ir su šiomis šalimis pasirašė abipusės gynybos sutartis.
  • 1968 m. sausio 21 d. nepavyksta bandymas susprogdinti Pietų Korėjos prezidento rūmus.
  • 1968 m. sausio 23 d. pagrobiamas JAV žvalgybinis laivas Pueblo.
  • 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Pietų Korėja.
  • 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
  • 1972 m. gruodžio mėn. paskelbiama apie naujos Konstitucijos priėmimą.
  • 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
  • 1975 m. rugpjūčio mėn. šalis priimama į Neprisijungusiųjų šalių judėjimą.
  • 1980 m. spalio 10-14 d. įvyksta šeštasis Korėjos Darbo partijos kongresas. Kim Ir Seno sūnus Kim Džong-ilas oficialiai paskelbiamas savo tėvo įpediniu.
  • 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
  • 1984 m. gegužės 16 d. Kim Ir Senas pradeda 45 dienų kelionę po Sovietų Sąjungą ir Rytų Europą. Jos metu susitariama dėl Šiaurės Korėjos ir TSSR ekonominio bei strateginio bendradarbiavimo.
  • 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
  • 1988 m. lapkričio 21 d. Pietų Korėja leidžia šalies kompanijoms vystyti prekybą su Šiaurės Korėją.
  • 1989 m. gegužės mėn. paskelbiamas pirmas viešas JAV pareiškimas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos atominės programos.
  • 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
  • 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
  • 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
  • 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
  • 1992 m. sausio 22 d. įvyksta pirmasis JAV ir Šiaurės Korėjos aukšto lygio susitikimas Niujorke.
  • 1992 m. sausio 31 d. pasirašomas TATENA Saugumo susitarimas.
  • 1992 m. lapkričio mėn. TATENA prašo leidimo apžiūrėti dvi Niongbion (녕변) atomines jėgaines. Šiaurės Korėja atmeta prašymą ir sulaukia TATENA sankcijų.
  • 1993 m. kovo 12 d. pranešama apie pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
  • 1994 m. birželio 16-17 d. Kim Ir Senas sutinka derėtis su JAV ir Pietų Korėja dėl branduolinės programos vykdymo.
  • 1994 m. liepos 8 d. būdamas 82 metų Kim Ir Senas miršta nuo širdies smūgio. Šalies vadovu tampa Kim Džong-ilas.
Kim Džong-ilas, šalies vadovas nuo 1994 m. iki savo mirties 2011 m.
  • 1994 m. spalio mėn. pasirašomas Ženevos susitarimas dėl JAV ekonominės pagalbos už Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimą.
  • 1995 m. rugpjūčio mėn. dėl potvynių prarandama apie 2 mln. tonų ryžių derliaus. Šalyje prasideda badas.
  • 1997 m. liepos 26 d. pagal Ženevos susitarimą pradedama dviejų 1000 mėgavatų galingumo vandeniu aušinamų reaktorių statyba.
  • 1997 m. spalio mėn. Kim Džong-ilas tampa Korėjos Darbo partijos generaliniu sekretoriumi.
  • 1998 m. rugpjūčio 31 d. išbandomos vidutinio nuotolio raketos „Taepodong-1“, kurios praskridusios virš Japonijos nukrenta Ramiajame vandenyne. Suprastėja santykiai su JAV ir Japonija.
  • 1998 m. rugsėjo 5 d. priimami Konstitucijos papildymai, kuriais Nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas (šias pareigas užima Kim Džong-ilas), paskiriamas valstybės vadovu.
  • 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
  • 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
  • 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
  • 2001 m. birželio 6 d. JAV praneša apie ketinimus Šiaurės Korėjai skirti ekonominę ir politinę pagalbą, jeigu ji sugrįš prie Ženevos deklaracijos įsipareigojimų.
  • 2002 m. sausio 29 d. JAV prezidentas Džordžas Bušas įvardina Šiaurės Korėją kaip "blogio ašį".
  • 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūva 19 Pietų Korėjos jūreivių.
  • 2002 m. liepos 1 d. pranešama apie šalies ekonominės sistemos pokyčius, kuriais sumažinamas valstybės kišimasis.
  • 2002 m. spalio 16 d. sužinoma apie slaptai vykdomą branduolinių ginklų kūrimo programą. Netrukus nutraukiamas pagal Ženevos susitarimą skiriamas naftos tiekimas.
  • 2002 m. gruodžio 27 d. iš šalies išsiunčiami TATENA inspektoriai.
  • 2003 m. rugpjūčio 27-29 d. Pekine įvyksta pirmasis Šešiašalių derybų raundas.
  • 2005 m. vasario 10 d. oficialiai paskelbiama apie branduolinių ginklų sukūrimą.
  • 2005 m. balandžio 18 d. pranešama apie Niongbion reaktorių sustabdymą ir branduolinio kuro išėmimą ginklų kūrimui.
  • 2006 m. liepos 4 d. įvyksta raketų bandymai jas paleidžiant į Japonijos jūrą.
  • 2006 m. spalio 9 d. įvykdomas pirmasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
  • 2009 m. balandžio 5 d. į orbitą bandoma paleisti satelitą, tačiau jis nukrenta Ramiajame vandenyne.
  • 2009 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo taryba pasmerkia bandymus paleisti satelitą, dėl ko Šiaurės Korėja sekančią dieną paskelbia pasitraukianti iš Šešiašalių derybų.
Kim Džong-ilo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu vizito į Ulan Udė 2011 m. rugpjūtį metu.
  • 2009 m. gegužės 25 d. įvykdomas antrasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
  • 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
  • 2010 m. gegužės 3-7 d. Kim Džong-ilas lankosi Kinijoje, susitinka su prezidentu Hu Dzintao, politbiuro nuolatiniais nariais.
  • 2010 m. gegužės 24 d. Pietų Korėja reaguodama į Čonan nuskandinimą nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
  • 2010 m. rugsėjo 28 d. surengiamas valdančiosios Darbo partijos susirinkimas (paskutinį kartą įvykęs 1980 m.), kurio metu Kim Džong-ilas perrenkamas vadovu, o jo jauniausias sūnus Kim Džongunas (김정은) paskiriamas į centrinį komitetą ir jam suteikiamas generolo laipsnis.[5]
  • 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą.[6] Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.[7]
  • 2011 m. rugpjūčio 24 d. po beveik dešimties metų pertraukos Kim Džong-ilas apsilanko Rusijoje, susitinka su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
  • 2011 m. gruodžio 17 d. sulaukęs 70 metų miršta Kim Džong-ilas. Apie tai oficialiai pranešama po dviejų dienų. Naujuoju šalies lyderiu paskelbiamas Kim Džongunas.[8]
  • 2012 m. vasario 29 d. po kelias dienas trukusio JAV ir Šiaurės Korėjos atstovų susitikimo Pekine, susitariama dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustabdymo mainais į 240 000 tonas maisto.
  • 2012 m. balandžio 12 d. Korėjos darbo partijos konferencijos metu Kim Džongunas išrenkamas pirmuoju partijos sekretoriumi.[9]
  • 2013 m. vasario 12 d. Šiaurės Korėja įvykdo trečią požeminį branduolinio sprogimo bandymą ir susilaukia JTO bei atskirų šalių pasmerkimo.[10]

Korėjos karas (1950-1953 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007. 188-209 psl.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]