Šila (Korėja)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Silla)
Peršokti į: navigacija, paiešką
新羅
Šila
Blank.png
57 m. pr. m. e. – 935 Blank.png
Location of
Sostinė Gjongdžiu
Religija Budizmas
Valdymo forma Monarchija
Sillos dinastija
 57 m. pr. m. e. – 4 Hjokkose
 927–935 Gjongsunas
Era Viduramžiai
 - Įkurta 57 m. pr. m. e. m.
 - Subyra 935 m.

Šila (kor. 신라/新羅 = Silla) – istorinė korėjiečių valstybė, egzistavusi Korėjos pusiasalyje 57 m. pr. m. e. – 935 m. Atsiradusi ankstyvuoju Samguk laikotarpiu kaip Džinhano konfederacijos narė, Samguk laikotarpiu tapo viena trijų Korėją pasidalinusių valstybių greta Gogurjo ir Bekdžės, o nuo 668 m valdė beveik visą Korėjos pusiasalį.

Įkūrimo legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad Šilą įkūrė karalius, tuo metu tituluojamas kesegan, Pak Hjokkose (박 혁거세/朴 赫居世 – Bak Hyeokgeose). Sakoma, kad jis gimė iš kiaušinio, padėto dangiškojo žirgo, kurį atrado genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos jis tapo valdovu, ir šeši klanai palaikė jį. Hiokkose valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui Namhe.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džinhano konfederacijos narė (57 m. pr. m. e. - 356 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors tradiciškai teigiama, kad Šila (tuo metu vadinama Saro) buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti Sillos istoriją, lyginant su varžovėmis Gogurijo ir Bekdže.

Tiksliai žinoma, kad II a. Šila jau tikrai egzistavo, ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinį Gjongdžiu miestą. Ta teritorija buvo vadinama Saro (kor. 사로/斯盧 = Saro) arba Soraboliu (kor. 서라벌/徐羅伐 = Seorabeol), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinės miestas“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinės Pietų Korėjos sostinės pavadinimas Seulas.

Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai: Pak (朴), Sok (昔), ir Kim (金). Jie dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais, tituluojamais isagum. Valstybėje buvo įvesta unikali golpum (골품/骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, „šventajam kaului“ songgol, priklausė tik karališkosios giminės atstovai.

Šila nuo pat pradžių buvo viena iš Džinhano konfederacijos, jungusios 12 miestų - valstybių, narių, nuo seno turėjusi didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. III a ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.

Šilos hegemonija (356-668)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korėjoje besireiškiant vienijimui (Bekdžė Pietvakarių Korėją suvienijo apie 250 m., Gogurjo šiaurės Korėją – apie 313 m.), Šila irgi stengėsi paversti Džinhano konfederaciją vieninga valstybe. 17-ojo valdovo Naimulio (356-402) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotis maripganais, o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Džinhano teritoriją, sostine. Tokiu būdu Šila suvienijo visą pietryčių Korėją.

Pradėti aktyvūs santykiai su Kinija, Gogurjo, į šalį introdukuotas budizmas ir kinų raštas.

Samguk laikotarpiu Šila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis dviem Korėjos valstybėmis, taip pat atsispirti invazijoms iš Japonijos. IV a. sustiprėjus Bekdžei, Silla sudarė sąjungą su Gogurjo, o V a., Gogurjo pradėjus veržimąsį į pietus, – su Bekdže.

VI a. Šila vis labiau stiprėjo, ir tai 562 m. padėjo jai aneksuoti savo vakarinę kaimynę - Gajos konfederaciją. Karaliaus Džinhungo (540-576) laikais valstybė sustiprino karinę galią, remdamasi gerai apmokytais huaran būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis, Šila 553 m. laimėjo Han upės regioną su Seulo miestu.

Suvienytoja Šila (668-780)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valdant karaliui Mujel (602-661), sudariusi sąjungą su Tangų Kinija, Šila 660 m. okupavo Bekdžę, o 668 m. – Gogurjo sostinę Pchenjaną, tokiu būdu suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios ji nebegalėjo valdyti buvusių šiaurinių Gogurjo teritorijų (šiauriau Pchenjano) – čia įtaka atiteko Tangų dinastijai. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo Gogurjo palikuone besiskelbianti Balhės valstybė.

Šilai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kinišku tipu pagrįsta administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusia kilmės rangais golpum. Valstybės sostine išliko Gumsongas (dab. Gjongdžiu), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Šilos suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.

Šilos žlugimas (780-935)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po karaliaus Hjegongo nužudymo buvo nutraukta iš karaliaus Mujel tiesiogiai einanti giminystės linija, ir sostas atiteko kitai Kim klano atšakai. Šis įvykis žymėjo lūžį Šilos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.

Karalienės Džinšeng laikais (887-897) Šiloje kilo neramumai. Sukilimų metu valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai Jang Gilis ir Kien Huonas įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Šilos. Tai buvo Vėlyvojo Samguk laikotarpio pradžia. Po 918 m. Taibong valstybėje kilusio perversmo metu susikūrus Gorjo valstybei, ši 935 m. užėmė Sillą, taip pabaigdama jos istoriją.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hanguksi.PNG
Korėjos istorija
Įvykių chronologija
Godžiosonas
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
    Okdžio, Tonge, Pujo
Samguk laikotarpis:
    Šila, Bekdžė, Gogurjo
Suvienytosios Šillos laikotarpis:
    Šila, Balhė
Vėlyvasis Samguk laikotarpis:
    Šila, Vėlyvoji Bekdžė, Vėlyvasis Gogurjo
Gorjo
Džiosono dinastija
Korėjos imperija
Japonijos okupacija Korėjoje
Korėjos padalijimas:
    Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
    Korėjos karas
Sokkuram buda – vienas pasaulio paveldo objektų

Šilos kultūros klestėjimo palikimas yra senovinis [Gjongdžiu]] miestas, tuometinė valstybės sostinė, pasižyminti daugybe kultūros paminklų.

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]