Menopauzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Klimaksas)
Seksologija
Pink Venus symbol.svgBlue male symbol.svg

Menopauzė (gr. meno – mėnesinės + pause – nutrūkimas) – moters mėnesinių ir tuo pačiu vaisingumo išnykimas, kuris pasireiškia 45–55[1] gyvenimo metais (vidutiniškai 52 metų[1]) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos. Tuo metu moters organizmas persitvarko, pakinta hormonų veikla – kiaušidės nustoja gaminusios estrogenus. Menopauzė nustatoma paprastai tik po to, kai ji įvyko – praėjus maždaug metams po paskutinių mėnesinių. Kartais (maždaug 1 proc. atvejų[1]) menopauzė gali būti labai ankstyva (lot. climacterium praecox), kai kiaušidžių funkcija susilpnėja jau apie 40 gyvenimo metus.[1][2][3]

Moters klimaksas susijęs su estrogeno lygio mažėjimu. Moteris klimakterinis periodas nusako psichologinius, emocinius, hormoninius bei fizinius pokyčius susijusius su menopauze. Skiriamos trys klimakso stadijos: premenopauzė (trunka iki 4 m.,[1] kol išnyksta mėnesinės); menopauzė (mėnesinių išnykimas, tarp 45–55 metų); postmenopauzė (prasideda išnykus mėnesinėms). Lytiniai hormonai, reguliuojantys ciklinius procesus, pasibaigus kiaušidžių veiklai, dar kurį laiką gaminasi.[1]

Normalus klimaksas praeina be liguistų požymių. Sergančioms moterims sutrinka kraujagyslių veikla, nervai, atsiranda klimakterinis sindromas. Būdingi sutrikimai: vegetaciniai, kraujagyslių (muša karštis, svaigsta galva, pykina, prakaituojama, skauda sąnarius, stuburą, sutrinka pusiausvyra), neuropsichiniai (moteris tampa jautri, irzli, blogai miega, susilpnėja atmintis, atsiranda baimės jausmas, apima depresija); endokrininiai (sustiprėja antinksčių ir skydliaukės veikla); širdies ir kraujagyslių sistemos (svyruoja arterinis kraujospūdis, pulsas neritmiškas, kyla temperatūra). Būdingiausias simptomas – muša karštis. Tai trunka 2–3 mėnesius, kartojasi nuo kelių iki keliolikos kartų per parą. Kartais niežti išorinius lyties organus, dėl mėnesinių ciklo sutrikimų ilgai kraujuoja iš gimdos. Sunkiausia moterims, sergančioms cukriniu diabetu, hipertonine liga, bronchine astma. Klimakteriniams reiškiniams išvengti gydytojai gali skirti pakaitinę hormonų terapiją – tai specifiniai hormoniniai vaistai, kurie palaiko hormoninį moters organizmo ciklą.[1]

Klimaksas susijęs su funkciniais sistemos, reguliuojančios organizmo ciklinius procesus, sutrikimais. Klimakso pradžią rodo sutrikęs mėnesinių ciklas – pakinta menstruacijų ritmas ir intensyvumas, makšties gleivinė suplonėja, tampa mažiau elastinga, sumažėja gimda. Klimakso vyksmą sąlygoja lytinių hormonų cikliškumo pokyčiai, kuriuos lemia hipofizės ir kiaušidžių veikla, mažiau gaminasi folikulino. Daugeliui moterų klimakso eigoje lytinis gyvenimas iš esmės nepasikeičia. Dėl menopauzės metu sumažėjusio hormonų kiekio moterims dažniau pasitaiko makšties sausumas. Retais atvejais moters lytiniai takai taip susiaurėja, kad sueitis tampa nemaloni, todėl moteris palaipsniui gali prarasti lytinį potraukį.[1]

Panašus reiškinys (andropauzė) pasireiškia vyrams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645. 
  2. „Menopause“. nhs.uk. 2017-10-23. Nuoroda tikrinta 2022-05-24. 
  3. Menopauzė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-05-14.