Makštis (lytinis organas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moters lytiniai organai: 1. Kiaušintakis, 2. Šlapimo pūslė, 3. Kaulas, 4. G taškas, 5. Varputė, 6. Šlaplė, 7. Makštis, 8. Kiaušidė, 9. Gaubtinė žarna, 10. Gimda, 11. Makšties dugnas, 12. Gimdos kaklelis, 13. Tiesioji žarna, 14. Išangė

Makštis (lot. vagina, colpos) – vienas iš vidinių neporinių moters lytinių organų, dalyvaujantis lytiniame akte ir gimdyme. Pas suaugusią moterį tai yra 8–10 cm ilgio ir 3–4 cm pločio elastingas vamzdelis. Makštis jungia gimdos kaklelį su lytiniu plyšiu (vulva; makšties prieangis yra vulvos dalis). Ji atlieka daug funkcijų:

  • per mėnesines iš jos išteka išskyros;
  • sueities metu į makšties sienelę trinasi vyro varpa,
  • varpos ir makšties tarpusavio trintis sukelia orgazmą,
  • po ejakuliacijos, vyro sėkla susikaupia viršutinėje makšties dalyje ir vėliau patenka gimdon – tai sudaro sąlygas pradėti naują gyvybę (įvykti apvaisinimui),
  • gimdymo metu makštis tampa gimdymo kanalu, pro kurį vaisius atkeliauja į išorinį pasaulį.

Ramybės būklėje makšties sienelės yra susiglaudusios. Tarp gimdos kaklelio ir makšties sienelių susidaro žiedinė kišenė – makšties skliautas, kuriame susikaupia patekusi sėkla. Sienelės yra padengtos slidžia gleivine, jas sudaro daug skersinių odos raukšlių, todėl makštis gali praplatėti ir pailgėti – tai įvyksta gimdymo metu bei lytiškai susijaudinus. Sekso metu makštis tampa itin elastinga. Slidžios gleivės ant makšties sienelių susidaro iš kraujo transudato, kuris tarsi prakaitas išsiskiria iš sienelėje esančių kapiliarų. Be to, makšties sieneles drėkina gimdos kaklelio gleivės ir įvairios bakterijos.

Makštis ir seksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praėjus maždaug 20–30 sekundžių nuo lytinio stimuliavimo pradžios, makšties sienelės ima drėkti (vadinama makšties lubrikacija). Tai yra pirmoji moters reakcija į lytinį stimuliavimą. Šios išskyros sudrėkina makšties sieneles ir palengvina frikcijas sueities metu. Tais atvejais, kai moteriai lytinis partneris nepatinka ir lytinis stimuliavimas jos nesujaudina, o makšties sienelės lieka sausos, lytinį aktą atlikti yra sunku.

Lytiškai susijaudinus, makšties prieangį drėkina Bartolino ir Skeno liaukos. Susijaudinimo fazėje makštis pailgėja 2,5–3,5 cm, o jos viršutinė dalis prie gimdos kaklelio praplatėja apie 4 cm. Kopuliacinio ciklo plato fazėje į apatinį makšties trečdalį ir mažąsias lytines lūpas suplūsta labai daug kraujo, raumenys įsitempia ir makšties skersmuo sumažėja beveik trečdaliu. Taip makšties raumenys stipriau apglėbia vyro varpą, sustiprinama trintis tarp varpos ir makšties ir padidėja lytinis malonumas.

Orgazmo metu makšties raumenys ima nevalingai ritmiškai susitraukinėti. Susitraukimų paprastai būna nuo 5 iki 12. Iš pradžių pertraukos tarp susitraukimų būna apie 0,8 sek., paskui tarpai ilgėja ir susitraukimų intensyvumas mažėja. Orgazmo metu makšties sienelės sudrėksta labiau nei bet kada.

Atsipalaidavimo fazėje kraujas pamažu išteka iš lytinių organų ir makštis grįžta ramybės būklėn, tačiau kai kurių moterų makšties sienelės ir po orgazmo lieka drėgnos (tai rodo, kad jos yra vis dar tebėra susijaudinusios) ir vėl pradėjus stimuliuoti, tokios moterys gali patirti dar keletą orgazmų.

Makštis gana lengvai išsitempia ir prisitaiko prie vyro varpos dydžio. Neturėjusios lytinių santykių ir negimdžiusios moters makštis yra trumpa ir siaura, todėl jaunavedžiai turėtų žinoti, kad makštis prie varpos prisitaiko pamažu (per mėnesį ar daugiau). Tuo tarpu moteris, ilgiau santykiavusi su vyru, turinčiu didelę varpą, per gana trumpą laikotarpį prisiderina prie vyro su mažesne varpa – makštis sėkmingai susitraukia ir standžiai apgaubia varpą. Todėl vyro ir moters lytinių organų neatitikimo atvejai yra labai reti.

Be to, moteris gali išmokti valdyti makšties ir aplink makštį esančius raumenis (dubens dugną), šitaip suteikdama tiek sau, tiek ir vyrui papildomų pojūčių sueities metu.

Makšties histologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Makšties audiniai

Makšties sienelė susideda iš gleivinės, raumeninio ir išorinio jungiamojo audinio sluoksnių. Cikliškai kintant gimdos gleivinei, kinta ir makšties gleivinė, pakinta ir jos skysčių pH (makšties pH yra 4). Prieš mėnesines epitelinėse ląstelėse sumažėja glikogeno, jis mažiau skyla iki pieno rūgšties, ir makšties pH pasidaro šarmingesnė, o jos gleivinė – jautresnė infekcijoms.

Ilgainiui pakinta ir pati makšties gleivinė, senyvo amžiaus moterims ji pasidaro atrofiška, o pats epitelis labai suplonėjęs. Pačioje gleivinėje yra nervų, kraujagyslių ir limfagyslių. Čia būna ir limfinių mazgelių. Lytinio susijaudinimo metu kraujagyslėmis į makštį priteka kraujo ir ji paburksta. Makšties gleivinėje esti ir juntamųjų nervinių kūnelių. Išorinio jungiamojo audinio sluoksnis jungia makštį su aplinkiniais audiniais.

Makšties higiena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Makšties švarumas nustatomas paėmus laboratorijoje tepinėlį. Švarumo lygmuo priklauso nuo to, kokios ląstelės ir bakterijos randamos tepinėlyje:

  • pirmasis lygmuo – makšties terpė rūgšti, joje yra daug epitelinių ląstelių ir Dederleino bakterijų, nėra leukocitų ir patogeninių mikrobų. Dederleino bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri sąlygoja rūgščią makšties pH, netinkamą patogeniniams mikroorganizmams;
  • antrasis lygmuo – makšties tepinėlyje yra šiek tiek leukocitų, truputį sumažėja pieno bakterijų, aptinkama nedaug patogeninių mikrobų, makšties terpė rūgšti;
  • trečiasis lygmuo – gana nemažai leukocitų, yra streptokokų, stafilokokų, žarnyno lazdelių, kartais – trichomonų; makšties terpė šarminė;
  • ketvirtasis lygmuo – pieno bakterijų nėra, yra daug leukocitų ir patogeninių mikroorganizmų; makšties pH šarminis.

Paprastai makšties švarumas yra I–II lygmens. Makšties išskyros – panašios į baltą spalvos, specifinio kvapo. III ir IV švarumo lygmuo rodo, kad makštyje yra uždegiminių procesų. Sveika moteris savo makšties išskyrų paprastai nejaučia.

Makšties ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kolpitas – makšties uždegimas, kurį sukelia bakterijos, grybeliai ir pirmuonys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]