Pulsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pulsas (lot. pulsus 'tvinksnis') – arterijų „bangavimas“, atsirandantis širdies kairiojo skilvelio sistolės metu. Pulsas lengviausiai užčiuopiamas tose vietose, kur arterija priartėja prie kūno paviršiaus: riešo srityje (stipininės arterijos), kaklo (bendrosios miego arterijos), kirkšnyse (šlauninės arterijos). Taip pat pulsas čiuopiamas smilkinio srityje (paviršinės smilkinio arterijos), ties širdies viršūne (IV-V tarpšonkauliniame tarpe), virš alkūnės linkio (žastinės arterijos), pakinklio duobutėje (pakinklinės arterijos), vidinėje kulkšnies pusėje (užpakalinės blauzdos arterijos), nugariniame pėdos paviršiuje (nugarinės arterijos).

Ramybės būklėje normalus žmogaus pulsas 60-90 dūžių per minutę; padažnėjęs pulsas 81-99 k./min.; dažnas pulsas ≥ 100 k./min. (tachikardija); retas pulsas <60 k./min. (bradikardija).

Moters pulsas ramybės būklėje yra 70–80 smūgių per minutę, vyrų – 60–70.

Amžius Širdies susitraukimo dažnis
Naujagimis 120-160
Kūdikis 90-140
Ikimokyklinis amžius 80-110
Mokyklinis amžius 75-100
Paauglys 60-90
Suaugęs 60-100

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeškevičius A., Kriukelytė D., Gulbinienė J. Slaugos technika. Kaunas, 2008.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]