Kirgizų kalba
Išvaizda
Kirgizų kalba кыргыз тили, قىرعىز تىلى | |
Kalbama | Kirgizijoje, Rusijoje, Tadžikijoje, Kazachstane, Afganistane, Kinijoje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~4 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | nėra duomenų |
Kilmė | Altajų[1] (ginčytina) Tiurkų Šiaurės vakarų (kipčiakų) grupė Kirgizų kalba |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Kirgizija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ky |
ISO 639-2 | kir |
ISO 639-3 | kir |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Kirgizų kalba |
Kirgizų kalba (kyrgyz tili, кыргыз тили, قىرعىز تىلى) – oficiali Kirgizijos kalba, priklausanti tiurkų kalboms.
Iki 1928 m. buvo naudojamas arabų raštas. Nuo 1928 m. iki 1940 m. naudota lotynų abėcėlė. Dabartinė rašto sistema paremta kirilica.
Abėcėlė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kirgizų kalbos abėcėlę sudaro 36 raidės:
Аа Бб Вв Гг Дд Ее Ёё Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Ңң Оо Өө Пп Рр Сс Тт Уу Үү Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ыы Ьь Ээ Юю Яя
Lyginant su rusų kalbos abėcėle, kirgizų kalbos abėcėlę papildo 3 raidės: Ң, Ө ir Ү.
Kirilica | Kirgizų pavadinimas | Arabų raštas (Kinija) | Transliteracija | Lotynų abėcėlė (1928–1940) |
IPA |
А а | а | ا | A a | A a | /ɑ/ |
Б б | бе | ب | B b | B в | /b/, [w], [v] |
В в | ве | ۋ | V v | V v | /v/ |
Г г | ге | گ ع* |
G g | G g, Ƣ ƣ | /ɡ/ [ʁ] |
Д д | де | د | D d | D d | /d/ |
Е е | e | ه | E e | E e | /je/, /e/ |
Ё ё | ё | يو | Yo yo | Yo yo | /jo/ |
Ж ж | же | ج | J j | Ç ç (Ƶ ƶ 1938–1040) | /dʒ/ |
З з | зе | ز | Z z | Z z | /z/ |
И и | и | ى | İ i | I i | /i/ |
Й й | ий | ي | Y y | J j | /j/ |
К к | кa | ك ق* |
K k | K k, Q q | /k/, [q], [χ] |
Л л | эл | ل | L l | L l | /l/ |
М м | эм | م | M m | M m | /m/ |
Н н | эн | ن | N n | N n | /n/ |
Ң ң | ың | ڭ | Ñ ñ | Ŋ ŋ | /ŋ/ |
О о | о | و | O o | O o | /o/ |
Ө ө | ө | ۅ | Ö ö | Ɵ ɵ | /ø/ |
П п | пe | پ | P p | P p | /p/ |
Р р | эр | ر | R r | R r | /r/ |
С с | эс | س | S s | S s | /s/ |
Т т | те | ت | T t | T t | /t/ |
У у | у | ۇ | U u | U u | /u/ |
Ү ү | ү | ۉ | Ü ü | Y y | /y/ |
Ф ф | эф | ف | F f | F f | /f/ |
Х х | ха | ح | H h | X x (H h iki 1938) | /χ/ (=/k/) |
Ц ц | це | تس | C c | Ts ts | /ʦ/ |
Ч ч | че | چ | Ç ç | C c | /tʃ/ |
Ш ш | ша | ش | Ş ş | Ş ş | /ʃ/ |
Щ щ | ща | - | Şç şç | Şc şc | /ʃtʃ/, /ʃː/ |
Ъ ъ | ажыратуу белгиси | - | - | - | - |
Ы ы | ы | ى | İ i | Ь ь | /ɯ/ |
Ь ь | ичкертүү белгиси | - | - | - | - |
Э э | э | ه | É é | E e | /e/ |
Ю ю | ю | يۋ | Yu yu | Yu yu | /ju/, /jy/ |
Я я | я | يا | Ya ya | Ya ya | /ja/, /jɑ/ |
- К – ك keičiasi ق jei su а, о, у, ы.
- Г – گ keičiasi ع jei su а, о, у, ы.
Gramatika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balsių harmonija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir kitos tiurkų kalbos, kirgizų kalba turi balsių harmoniją. Balsių harmonija kirgizų kalboje padeda nustatyti galūnes. Pvz: алма (obuolys)-алманын (obuolio), беке (laivas)-бекенин (laivo)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|