Chasidizmas
Chasidizmas (Chasidut חסידות „atsidavęs“, „pasišventęs“) – Haredi žydų judėjimas, atsiradęs Rytų Europoje XVIII a. dėl judaizmo religijoje vykusios monotonijos bei dvasinio džiaugsmo praradimo. Jo pagrindinis įkūrėjas – rabinas Israelis ben Eliezeris (Baalas Šem Tovas arba Beštas,[1] 1698–1760), siekęs judaizmo dvasinio atgaivinimo tarp žydų, įsigilinusių į Talmudo įstatymus bei pamokymus. Didžiausias chasidizmo priešininkas ir kritikas buvo Vilniaus Gaonas Elijahu Ben Solomonas, sukūręs net savo antichasidinį judėjimą, pavadintą Mitnagdim (oponentai).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mejeris Šubas. Chasidizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hasidų puslapis Archyvuota kopija 2005-11-26 iš Wayback Machine projekto.