Karakalpakų kalba
| Karakalpakų kalba Qaraqalpaq tili Қарақалпақ тили | |
| Kalbama | Uzbekija, Kazachstanas, Turkmėnija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 412 000 |
| Kilmė | Altajaus Tiurkų kipčiakų-nogajų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Karakalpakija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | kaa |
| ISO 639-3 | kaa |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Karakalpakų kalba | |
Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba. Vartojama Karakalpakijos AT gyvenančių karakalpakų, iš dalies kitose Uzbekistano vietose, Turkmėnijoje, Kazachijoje, taip pat Afganistane. Kalbančiųjų – 412 000 (1993 m. duomenimis). Skiriamos šiaurės rytų (ja remiasi bendrinė karakalpakų kalba) ir pietvakarių tarmės. Žodžio pradžioje turi š, vietoj kitų tiurkų kalbų č, s vietoj š. Iki 1928 m. buvo vartojami arabų, 1928–1939 m. lotynų, nuo 1939 m. vartojami rusų rašmenys.[1] Nuo 1994 m. (su 2016 metų pataisymais) kartu su uzbekų kalba buvo pereita prie lotyniškos abėcėlės.
| А а | Á á | B b | D d | Е е | F f | G g | Ǵ ǵ | H h | X x |
| Í ı | I i | J j | K k | Q q | L l | М m | N n | Ń ń | О о |
| Ó ó | P p | R r | S s | Т t | U u | Ú ú | V v | W w | Y y |
| Z z | Sh sh | C c | Ch ch |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Karakalpakų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||