Karakalpakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karakalpakija
uzb. Qoraqalpog'iston
karakalpak. Qaraqalpaqstan
Flag of Karakalpakstan.svg
Uzbekistan location map - Karakalpakstan.svg
Valstybė: Uzbekijos vėliava Uzbekija
Administracinis centras: Nukusas
Rajonų skaičius: 14
Gyventojų (2007): 1 571 800
Plotas: 160 000 km²
Tankumas (2007): 10 žm./km²

Karakalpakija arba Karakalpakistanas (uzb. Qoraqalpog'iston; karakalpak. Qaraqalpaqstan), oficialiai – Karakalpakistano Respublika (karakalpak. Qaraqalpaqstan Respublikası, uzb. Qoraqalpog‘iston Respublikasi) – autonominė respublika vakarų Uzbekijoje, prie Aralo jūros, karakalpakų tautos tėvynė. Sostinė – Nukusas (Nökis).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karakalpakija yra sausringoje vakarų Uzbekijoje. Teritorijos rytuose plyti vakarinė Kyzylkumo smėlio dykumos dalis. Joje yra aukščiausia Karakalpakijos vieta – 473 m. Vakarus užima Ustiurto plynaukštės pietrytinė dalis (aukštis iki 292 m). Pietuose yra derlinga Amudarjos deltos oazė.

Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 °C iki -8 °C, liepos atitinkamai 26 °C ir 28 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 100 mm kritulių. Karakalpakijos pietrytiniu pakraščiu teka Amudarja. Seniau visą centrinę dalį užėmė Aralo jūra. Tačiau XX a. pab. ji smarkiai nuseko, susidarė Aralkumo dykuma.

Yra 1971 m. įsteigtas Badaj-Tugajaus rezervatas (plotas 65 km²).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Respublikos centras − Nukuso miestas.

Karakalpakija suskirstytą į 14 kaimiškųjų rajonų (numeris lentelėje rodo rajono numerį žemėlapyje) ir 2 miestus:

Karakalpakstan districts numbered2.png


Nr. Rajonas Pavadinimas
uzbekiškai
Pavadinimas
karakalpakiškai
Centras
1 Amudarjos Amudaryo A’muda’rya Mangitas
2 Berunio Beruniy Beruniy Berunis
10 Karauziako Qorao’zak Qarao’zek Karauziako
5 Kegeilio Kegeyli Kegeyli Kegeilis
9 Kungrado Qo’ng’irot Qon’irat Kungradas
8 Kalynkulio Qanliko’l Qanliko’l Kalynkulis
6 Muinako Mo’ynoq Moynaq Muinakas
7 Nukuso Nukus No’kis Akmangitas
12 Tachtakupyro Taxtako’pir Taxtako’pir Tachtakupyras
13 Turtkulio To’rtko’l To’rtko’l Turtkulis
14 Chodžeilio Xo’jayli Xojeli Chodžeilis
3 Čimbajaus Chimboy Shimbay Čimbajus
11 Šumanajaus Shumanay Shomanay Šumanajus
4 Elikalos Elliqala Ellikqala Bustanas
Nukusas Nukus No’kis
Tachtiašas Taxiatosh Taxiyatash

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visi Karakalpakijos gyventojai susitelkę Amudarjos deltoje. Dykumose praktiškai gyvena tik klajokliai. Dėl Aralo jūros ekologinės katastrofos daug gyvenviečių nunyko.

Tautinė sudėtis:

Miesto gyventojų dalis – 41 %.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Žvejybiniai laivai, seniau plaukioję Aralo jūroje.

Karakalpakijoje išgaunama nafta, kasama akmens druska, mirabilitas. Vystoma drėkinamoji žemdirbystė (medvilnė, ryžiai, liucernos, daržovės, vaismedžiai). Veisiamos karakulinės avys, galvijai, kupranugariai, arkliai, auginami šilkaverpiai. Valoma medvilnė, vykdoma maisto, statybinių medžiagų pramonė. Seniau svarbią ūkio dalį sudarė žvejyba, bet nusekus Aralui nebevykdoma. Per Karakalpakiją eina TurkmenabatoMakato geležinkelis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Karakalpakstan map.png

Karakalpakijos teritorija apgyvendinta prieš 6–4 tūkstančius metų. Jau antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėta vystyti drėkinamoji žemdirbystė. Vėliau čia atsikraustė tiurkų gentys pečenegai ir ogūzai. XI a. jos susimaišė su kipčiakais, o XIIIXV a. su nogajais. XVI a. susidarė karakalpakų tauta (gyveno prie Syrdarjos). Jie buvo pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. 1742 m. karakalpakai tapo pavaldūs Rusijos imperijai. 1811 m. karakalpakų gyvenamą teritoriją užkariavo Chivos chanatas. Dėl to karakalpakai pasitraukė į pietus prie Amudarjos, 18551856 m. surengė sukilimą prieš Chivą. 1873 m. karakalpakų žemės buvo padalintos: gyvenę į šiaurę nuo Amudarjos tapo pavaldūs Rusijai, į pietus – liko Chivos chanato sudėtyje.

1917 m. Dešiniakrantė Karakalpakija prijungta prie Turkestano ATSR. Kairiakrantė Karakalpakija pradžioje priklausė Chorezmo Liaudies Tarybinei Respublikai, tačiau 1924 m. jos sujungtos į Karakalpakijos autonominę sritį. Jos priklausomybė dažnai kito: 19251930 m. priklausė Kazachijos ATSR, 19301936 m. – Rusijos TFSR. 1936 m. statusas pakeistas į ATSR ir teritorija prijungta prie Uzbekijos TSR.

Nuo XX a. 8 dešimtmečio Karakalpakija tapo ekologinės katastrofos zona dėl Aralo jūros nusekimo. Labai padidėjo dirvožemio druskingumas, druskingų dalelių ir nuodingų agrochemikalų kiekis ore ir vandenyje, paspartėjo dykumėjimas. Nuo 1992 m. Karakalpakija yra Uzbekijos autonominė respublika[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karakalpakija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Uzbekijos administracinis suskirstymas Flag of Uzbekistan.svg
Andižano vilajetas · Bucharos vilajetas · Džizako vilajetas · Ferganos vilajetas · Chorazmo vilajetas · Namangano vilajetas · Navojo vilajetas · Kaškadarjos vilajetas · Samarkando vilajetas · Syrdarjos vilajetas · Surchandarjos vilajetas · Taškento vilajetas · Karakalpakijos respublika · Taškentas