Jurgis Glebavičius
Jurgis Glebavičius | |
---|---|
Glebavičiai | |
Herbas "Leliva" | |
Gimė | 1605 m. |
Mirė | 1669 m. balandžio 18 d. (~64 metai) |
Tėvas | Mikalojus Glebavičius |
Motina | Marcibela Korecka |
Sutuoktinis (-ė) | Katerina Radvilaitė |
Vaikai | Marcibela, Kristimna Barbora |
Jurgis Karolis Glebavičius (lenk. Jerzy Karol Hlebowicz, 1605? – 1669 m. balandžio 18 d., Zaslavlis, LDK[1]) – ATR valstybinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos bajorų Glebavičių giminė atstovas, herbo "Leliva" savininkas. Mikalojaus Glebavičiaus ir Marcibelos Koreckos sūnus.
1633 metais paskirtas Anykščių ir Radaškonių seniūnu. Politinę karjerą pradėjo 1639 metų birželį, gavo karaliaus pataurininkio pareigybę. Tais pačiais metais paskirtas Lietuvos paiždininkiu.
1640 metais vedė Kateriną Radvilaitę – Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos seserį. 1643 metais paskirtas Smolensko vaivada. Daug laiko skyrė Smolensko fortifikacijos tvirtinimui, kuriam tai laikui dėl to palikęs politinius reikalus Vilniuje, Krokuvoje ir Varšuvoje, kur lankėsi retai. 1644 metų kovą ir 1645 metais aktyviai dalyvavo ATR senato posėdžiuose. Bekaralystės metu atvažiavo į Krokuvą tik lapkritį, kad dalyvautų rinkimuose ir pasirašė Jono Kazimiero Vazos elekcinį diplomą. Karūnacinio seimo metu svarstymui kėlė klausimus apie Smolensko gynybą. 1650 metais dalyvavo darbe Vilniuje sudarytos komisijos Lietuvos kariuomenės finansavimo klausimu. 1651 metais buvo komisaru sudarant taiką su kazokais Baltoje Cerkvėje, o po to derybose su kazokais 1659 metais. 1653 metais paskirtas Žemaitijos seniūnu.
ATR-Maskvos karo (1654–1667) metu dalyvavo kariniuose veiksmuose. 1655 metais priėmė Švedijos protektoratą, tarpe kitų pasirašydamas Kėdainių uniją. Vėliau kaip komisaras dalyvavo diplomatinėse ir taikos derybose su Maskva (1660, 1662, 1664). ATR delegacijos sudėtyje pasirašė Andrusovo paliaubų sutartį 1667 metų sausį. 1668 metais, kaip apdovanojimas už Andrusovo paliaubų sudarymą, Glebavičiui suteikta Vilniaus vaivados pareigybė.
Derybose su Rusija Glebavičius prisilaikė kompromiso pozicijos, nors jai perduodant Smolenską ir Dorogobužą neteko didelės dalies savo paveldimų valdų.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paskutinis iš Glebavičių giminės.
Žmona – Katerina Radvilaitė, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos sesuo.
Dvi dukterys:
- Marcibela – ištekėjo už kunigaikščio Marcijono Aleksandro Oginskio.
- Kristina Barbora – viena iš turtingiausių LDK nuotakų to laiko; ištekėjo už Kazimiero Jono Sapiegos.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ dabar – Minsko apskritis, Baltarusija
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Заяц Ю. А. Заславль X–XVIII веков (историко-археологический очерк). – Мн.: Наука и техника, 1987.
- Спиридонов М. Ф. Заславль в XVI в. – Мн., 1998.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Kristupas Korvinas Gosievskis |
Smolensko vaivada 1643 |
Po to: Filipas Kazimieras Obuchovičius |
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Radvila |
Vilniaus vaivada 1668–1669 |
Po to: Mykolas Kazimieras Pacas |
|
|