Fritjofas Nansenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Fritjofas Nansenas
norv. Fridtjof Nansen
Bundesarchiv Bild 102-09772, Fridjof Nansen.jpg
Gimė: 1861 m. spalio 10 d.
Oslas
Mirė: 1930 m. gegužės 13 d. (68 metai)
Lysakeris
Sutuoktinis(-ė): Eva Nansen
Vaikai:

Odas Nansenas

Veikla: Norvegijos keliautojas, okeanografas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas
Žymūs apdovanojimai:

Nobelio taikos premija

Commons-logo.svg Vikiteka: Fritjofas NansenasVikiteka
Parašas
Fridtjof Nansen (signature).jpg
Nansenas prie įšalusio „Framo“

Fritjofas Nansenas (norv. Fridtjof Nansen, 1861 m. spalio 10 d. Store Frenas prie Kristianijos, dab. Oslas – 1930 m. gegužės 13 d. Lysakeris prie Oslo) – Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1880 m. baigė mokyklą, mokėsi zoologijos Kristianijos universitete, nuo 1897 m. universiteto profesorius. 1902 m. F. Nansenas Kristianijoje įkūrė centrinę okeanografijos laboratoriją. Jis patobulino srovės greičio matavimo metodiką, sukonstravo batometrą, tikslų areometrą.

„Fram“ ekspedicija[taisyti | redaguoti kodą]

18881889 m. su O. Svedrupu ir kitais keturiais keliautojais slidėmis perėjo pietinę Grenlandiją iš rytų į vakarus nuo Gyldenveleso fiordo iki Ameraliko fiordo ir nustatė, kad salą dengia ledynai. 1893 m. su O. Svedrupu laivu „Fram“ išplaukė iš Kristianijos, tikėdamiesi pasinaudodami jūrų srovėmis ir ledų dreifu pasiekti Šiaurės ašigalį. 1893 m. rugsėjo mėn. į šiaurės vakarus nuo Naujojo Sibiro salų laivas įšalo ir ėmė dreifuoti į šiaurės vakarus, artėdamas prie Šiaurės ašigalio. Po metų laivas pasiekė 83o24' šiaurės platumos, tačiau pakeitė kryptį. F. Nansenas, supratęs, kad laivu ašigalio nepasieks, laivui vadovauti paliko O. Svedrupą, o pats 1895 m. kovo mėn. su F. H. Johansenu (18671913) šunimis kinkytomis rogėmis patraukė ašigalio link. Po trijų savaičių pasiekę 86o14' platumą, turėjo pasukti atgal. Liepos mėn. keliautojai pasiekė Prano Juozapo žemę ir liko žiemoti. 1896 m. pavasarį iškeliavo į pietvakarius, norėdami pasiekti Špicbergeną, bet birželio mėn. juos netikėtai surado F. Džaksono britų ekspedicija, su kuria jie 1896 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Norvegiją. Beveik tuo pačiu metu grįžo ir iš ledo netoli Špicbergeno išsilaisvinęs laivas „Fram“. Dreifo metu atlikti tyrimai paneigė nuomonę, kad Arkties vandenynas seklus, buvo surasta netgi didelių gelmių, nustatyta vandenyno vandens masių struktūra, atrasta Žemės sukimosi įtaka ledų judėjimui.

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

19061908 m. F. Nansenas – pirmasis Norvegijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, po Pirmojo pasaulinio karo – Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje, nuo 1921 m. rugpjūčio mėn. Tautų Sąjungos Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Siekdamas padėti rusų pabėgėliams, po 1917 m. Spalio perversmo palikusiems tėvynę, įsteigė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kuri pradėta vadinti „Nanseno pasu“. 1921 m. organizavo pagalbą badaujantiems Pavolgio gyventojams. Jis organizavo pabėgėlių perkėlimą ir priėmimą po 1922 m. Turkijos ir Graikijos karo, dalyvavo paramos operacijose 1924 m. perkeliant armėnų kilmės asmenis iš Sirijos.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Slidėmis per Grenlandiją, 1890 m.
  • Eskimų gyvenimas, 1891 m.
  • Framas keliauja į ašigalį, 1897 m.
  • Norvegijos šiaurės poliarinė ekspedicija, 1893–1896. Tyrimų rezultatai, 19001906 m.
  • Kelionė po Sibirą, 1914 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nansen Fridtjof (Fritjofas Nansenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 42 psl.