Ukmergės Antano Smetonos gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ukmergės gimnazija)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°15′15″š. pl. 24°46′14″r. ilg. / 55.254269°š. pl. 24.770689°r. ilg. / 55.254269; 24.770689

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija herbas
Ukmergės Antano Smetonos gimnazija
Miestas (gyvenvietė) Ukmergė
Mokyklos direktorius (-ė) Adolfas Girdžiūna
Mokinių skaičius 418
Įkūrimo data 1918 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų 100
Pedagogų skaičius 42
Gimnazija nuo J. Basanavičiaus g.
Gimnazijos auditorija (51 kab.)
Bareljefas „Gimnazistai sportuoja"
Neoficialioji mokyklos emblema

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Ukmergėje, J. Basanavičiaus g. 7, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190341625. Steigėjas Ukmergės rajono savivaldybės taryba.

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukmergės gimnaziją įkūrė „Saulės“ draugija, o jos organizatoriumi, pirmuoju direktoriumi buvo advokatas, būsimasis miesto burmistras Boleslovas Dirmantas.[1] Gimnazija perėmė buvusias 4 klasių miesto mokyklos patalpas ir 1918 m. balandžio 7 d. pradėjo darbą. Pradžioje ji turėjo 3 klases su 97 moksleiviais (83 berniukais ir 14 mergaičių). 1919 m. liepos 1 d. Ukmergės „Saulės“ gimnazija perėjo švietimo ministerijos žinion ir iki 1938 m. vadinta Ukmergės valstybine gimnazija.[1]

Tarpukaryje, nepriklausomybės laikotarpiu iki sovietų invazijos, gimnazijos klasių skaičius išaugo 6 kartus – nuo 3 iki 18, moksleivių padaugėjo nuo 97 iki 635. Daugiausia moksleivių buvo iš apskrities ūkininkų tarpo. Be lietuvių, čia mokėsi ir vietiniai rusai, žydai, vokiečiai. Gimnazija pritraukdavo moksleivių ir iš gretimų apskričių. Tarp pedagogų beveik pusė turėjo aukštąjį išsilavinimą. Gimnazijos mokytojų būta žymių Lietuvos pedagogų: 1919-1926 metais jos direktoriumi dirbo leksikografas Jonas Baronas, braižybą ir piešimą dėstė dailininkas Eugenijus Kulvietis. 1922-1923 mokslo metais lietuvių literatūrą dėstė rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kiekvieną trečiadienį atvažiuodamas iš Kauno į Ukmergę ir atgal.[1] Daugėjant moksleivių gimnazijoje tapo ankšta, todėl 1932 m. buvo išnuomotos patalpos vadinamajame Meškų name Vytauto g. Kai moksleiviai nebetilpo abiejuose pastatuose, 1937 m. pradėta naujojo gimnazijos pastato – dabartinės Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos statyba. Šio objekto statybai, pagal geriausius to meto architektūros reikalavimus, architektas Feliksas Bielinskis parengė specialų projektą, nes mokykla turėjo būti reprezentacinė. Gimnazijos statybą globojo pats prezidentas Antanas Smetona. Rūmų statybą vykdė rangovai J. Šeizonas, A. Gurvyčius ir kt.

Gimnazijos sienos buvo raudonų molinių, degtų plytų. Klasėse sudėtos parketinės grindys, rūbinėje, valgykloje, sporto salėje – lentų. Vestibiuliuose įrengti ornamentais išpuošti fontanėliai, išlikę iki šiol. Jų autorius – žymus skulptorius Bernardas Bučas. Gimnazijos interjerą dekoravo bareljefais. Antrojo aukšto vestibiulis buvo papuoštas bareljefu, vaizduojančiu prezidentą A. Smetoną tarp mokinių. 1938 m. užbaigus rūmų statybą, iš Kauno baldų dirbtuvių įsigytas mokyklinis inventorius.

1938 m. rugsėjo 1 d. gimnazija pradėjo darbą. Atidarymo iškilmėse dalyvavo A. Smetona, tuometinis švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir kiti svečiai. Visa mokyklos užklasinė veikla buvo nukreipta moksleivių auklėjimui. Buvo siekiama, kad kiekvienas mokykloje vykstantis renginys būtų aukšto meninio lygio.

Nuo 1952 m. veikė chemikų ir geografų būreliai. Gimnazijoje buvo choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė veikaliukus ir rodė juos ne tik mokyklos renginių metu, bet ir plačiai miesto visuomenei. Gimnazistų tautinių šokių kolektyvas visada buvo minimas rajono ir respublikos prizininkų tarpe. Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, net kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Nuo 1953 m. mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą. Jame gimnazistai buvo mokomi stebėti augalus, žinias pritaikydavo praktikoje – dirbdami sklype.

1998 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinėje mokykloje pradėjo mokytis 4 pirmosios gimnazijos klasės: humanitarinė, socialinių mokslų, tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų pakraipų. 2001 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir mokykla pavadinta Ukmergės Antano Smetonos gimnazija.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]