Juozas Žiugžda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Žiugžda
Gimė: 1893 m. kovo 1 d.
Plyniai, Padovinio valsčius
Mirė: 1979 m. kovo 27 d. (86 metai)
Vilnius
Vaikai:

Robertas Žiugžda

Veikla: istorikas, pedagogas, vadovėlių autorius, partinis veikėjas
Partija: 1947 m. SSKP
Alma mater: 1929 m. Lietuvos universitetas

Juozas Žiugžda (1893 m. kovo 1 d. Plyniuose, Padovinio valsčius – 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje) – sovietinis istorikas, pedagogas, vadovėlių autorius, partinis bei politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1911–1915 m. mokytojavo Stolaukyje (Vilkaviškio rajonas). 19161917 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.

1918 m. gruodžio mėn. kartu su Vinco Kapsuko bolševikų vyriausybe grįžo į Vilnių, dirbo švietimo liaudies komisariate. 19191925 m. mokytojavo Marijampolėje, nuo 1926 m. Kauno mokytojų profsąjungos suaugusių mokykloje, lenkų gimnazijoje, rusų mokykloje, „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto humanitarinį fakultetą, įgijo literatūros ir lietuvių kalbos mokytojo specialybę. Priklausė eserų, liaudininkų partijoms, 19271934 m. prisišliejo prie socialdemokratų, 1931 m. spalio 31 d. Lietuvos socialdemokratų partijos XIII suvažiavime Vienoje išrinktas CK nariu.

Dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veikloje. Pedagogų draugijos „Naujoji mokykla“ ir jos žurnalo „Mokykla ir visuomenė“ vienas iniciatorių. Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Lietuva“, „Naujoji Lietuva“. 1936 m. parašė studiją apie Žemaitę. 1937 m. su Augustinu Janulaičiu parengė Jono Biliūno raštus, su Steponu Kairiu redagavo Antano Žvirono išverstą Otto Bauerio knygą „Socialdemokratija, religija ir bažnyčia“. 19391940 m. Kauno V gimnazijos direktorius.

1940 m. liepos mėn. paskirtas LSSR švietimo liaudies komisaro Liudo Giros pavaduotoju. 19411944 m. dirbo Penzoje ir Maskvoje, išleido lietuvių kalbos gramatiką. 19431948 m. liaudies komisaras, ministras. Neturėdamas nei istoriko išsilavinimo, nei mokslinio laipsnio, 1944–1969 m. dėstė Vilniaus universitete: 1944–1949 m. ir 1965–1969 m. LSSR istorijos, 1949–1960 m. SSRS istorijos katedros vedėjas, 1945 m. profesorius. 1946 m. akademikas, 1946–1966 m. LSSR mokslų akademijos viceprezidentas. 1948–1970 m. Istorijos instituto direktorius. 19581963 m. SSRS-Lenkijos draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidento pirmininkas. 1963 m. istorijos mokslų daktaras. [1]

Beatodairiškai rėmė sovietinį režimą, Lietuvoje buvo vienas jo ideologų. Šlovino Staliną, Komunistų partiją ir rusų tautą, niekino lietuvių tautos praeitį, klastojo faktus istorijos leidiniuose, istorijos procesus, visuomenės pažangą aiškino vien klasių kova ir revoliucijomis. [2][3][4]

1949–1964 m. LKP CK narys. 1946–1950 m. SSRS AT deputatas. 19471971 m. LSSR AT deputatas.

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemaitės kūryba, 1935.
  • Tarptautinų žodžų žodynas / Kazys Boruta, Albina Sirutytė-Čepėnienė, Pranas Čepėnas, Juozas Žiugžda. – Kaunas: Sakalas, 1936. – 1064 psl.
  • Lietuvių kalbos gramatika / Jurgis Ambraška, Juozas Žiugžda, 1937.
  • Lietuvių tautos kova prieš vokiškuosius grobikus riterius, 1942.
  • Kaip vokiškieji imperialistai stengėsi pavergti Lietuvą 1917–1918 m., 1943.
  • Lietuvių kalbos gramatika: vadovėlis vidurinėms mokykloms. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1947.
  • Sintaksė. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1947.
  • Reakcinė katalikų dvasininkija – amžinas lietuvių tautos priešas. – Kaunas, 1948.
  • Lietuvių tautos kova dėl tarybų valdžios 1918–1919 m., 1948.
  • Tarybų Sąjungos pagalba lietuvių tautai apginant savo laisvę ir nepriklausomybę 1939 ir 1940 m., 1949.
  • Lietuvos kaimo darbo žmonių kova dėl žemės buržuazijos viešpatavimo metais. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1952. – 125 psl.
  • Fonetika ir morfologija. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1954. – 226 psl.
  • Lietuvių kalbos gramtika. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1955.
  • Lietuvos TSR istorijos šaltiniai: Lietuva buržuazijos valdymo metais (1919–1940), t. 1-4 / Konstantinas Jablonskis, Juozas Jurginis, Juozas Žiugžda, Aldona Gaigalaitė. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955–1965.
  • Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 518 psl.
  • Su marksizmo vėliava / Karl Marx, Juozas Žiugžda. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. – 180 psl.
  • Lietuvių kalbos gramatika: Fonetika ir morfologija. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1960.
  • Už socialistinę Lietuvą. – 1960. – 294 psl.
  • Katalikų bažnyčios ekspansija į Pabaltijį ir į Rytų Europą. – Vilnius, 1962.
  • Lietuvų ir rusų tautų santykiai istorinio vystymosi eigoje. – Kaunas: Šviesa, 1964. – 125 psl.
  • Lietuvių karas su kryžiuočiais (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1964. – 354 psl.
  • Sintaksė. – Kaunas: Šviesa, 1965. – 175 psl.
  • Kova už tarybų valdžią Pabaltijyje (rusų k., su kitais), 1967.
  • Antanas Mackevičius. – Vilnius: Mintis, 1971. – 203 psl.
  • Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų / Henrikas Šadžius, Regina Žepkaitė, Juozas Žiugžda. – Vilnius; Mintis, 1972. – 331 psl.
  • Rinktiniai raštai. T. 1–2. – Vilnius, 1986.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]