Juodupė
Kitos reikšmės – Juodupė (reikšmės).
| Juodupė | ||
|---|---|---|
| ||
  Juodupė |
||
| 56°05′06″š. pl. 25°36′18″r. ilg. / 56.085°š. pl. 25.605°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Juodupės seniūnija | |
| Gyventojų | 1 549 | |
 Vikiteka |
Juodupė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Pojedupie | |
.jpg)
Juodupė – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Rokiškio, prie kelio 3601 Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas , 6 km nuo sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1938 m.), veikia Juodupės gimnazija, pradinė mokykla, paštas (LT-42063). Sovietmečiu buvo išvystyta vilnonių audinių gamyba.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąkart gyvenvietė minima Pajuodupio vardu 1769 m. Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis: šiauriniame pakraštyje į Vyžuoną įteka Juodupės upelis[2] (juoda + upė). Pasak vietos gyventojų, upė tokį vardą gavo dėl to, kad jos dugnas daug kur juodas.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. Onuškio bažnyčios 1680–1740 m. metrikų knygoje atrastas įrašas, kuriame teigiama, jog 1690 m. Aknystoje buvo krikštijamas berniukas, kurio krikšto motina buvo Elena Bučinska (Bučinskaitė) iš Juodupės (de Jodupe).[4][5]
Gyvenvietė kitąkart paminėta 1769 m., kai buvo įsteigtas Pajuodupio muitinės punktas.
Rokiškio grafystės inventoriaus 1825 m. apyrašoje minimi šie pastatai Juodupėje: vandens malūnas, keturios užvažiuojamos karčiamos, viešoji pirtis ir 5 gyvenami amatininkų ir krautuvininkų namai.[4]
XIX a. pabaigoje tai buvo slabada Zarasų apskrities Rokiškio valsčiuje, kurioje veikė vandens ir vėjo malūnai.[6]
Juodupė ėmė sparčiau vystytis po 1907 m., kai verslininkas Oskaras Trėjus sename Pžezdzieckių dvaro malūne įrengė vilnų karšyklą, verpyklą, vėliau sumontavo ir audimo stakles. 1931 m. įkurta „Nemuno“ bendrovė, iš varžytinių įsigijusi vienintelį Lietuvoje vilnonių audinių fabriką.[7] 1936 m. įrengta koplyčia, 1938 m. pastatyta medinė Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia.
TSRS-Vokietijos karo pradžioje 1941 m. birželio 29 d. Juodupėje Raudonoji armija traukdamasi nužudė 13 vietos gyventojų. 1944 m. per TSRS kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės kovas Juodupė ir bažnyčia sudegė. Jau 1944 m. lapkričio mėn. valsčiuje veikė stambūs Lietuvos partizanų junginiai. 1945 m. sausio 5-6 d. per NKVD baudžiamąją operaciją Juodupės valsčiuje nukauti 23 partizanai, sudegintos 9 sodybos. 1946 m. klebonijos ūkiniame pastate įrengta pakaitinė bažnyčia.[7]
Po II pasaulinio karo gyvenvietė išaugo, sparčiai vystėsi audinių pramonė, todėl 1956 m. balandžio 2 d. Juodupė gavo miesto tipo gyvenvietės teises. 1956 m. įsteigta biblioteka, nuo 1960 m. veikė durpių įmonė, paštas, ligoninė, vaistinė.[8]
2002 m. gruodžio 16 d. suteiktas miestelio statusas.[9] 2006 m. patvirtintas Juodupės herbas.
2011 m. bankrutavo, 2017 m. likviduota miestelyje veikusi audinių gamybos įmonė „Baltic Mills“. Po keletos metų uždaryta ir feniksinė „Lanalita“ pratęsusi identišką gamybą audiniais toje pačioje erdvėje.[10]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. | Rokiškio valsčius | Zarasų apskritis | |
| 1920–1950 m. | Juodupės valsčiaus centras | Rokiškio apskritis | |
| 1950–1953 m. | Juodupės apylinkės centras | Rokiškio rajonas | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Juodupės apylinkės centras | ||
| 1995– | Juodupės seniūnijos centras | Rokiškio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[13] | 1977 m.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1985 m.[16] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 125 | 1 416 | 2 298 | 2 500 | 2 486 | 2 600 | ||
| 1989 m.sur.[17] | 2001 m.sur.[18] | 2004 m. | 2011 m.sur.[19] | 2021 m.sur.[20] | - | ||
| 2 643 | 2 043 | 2 126 | 1 769 | 1 549 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Ramanauskas – fabriko „Nemunas“ direktorius, Lengvosios pramonės ministras.
- Petras Marcijonas, Antanas Dabrega – mokyklos ir gimnazijos direktoriai.
- Laimutė Sadauskienė – vietos verslininkė, politinė veikėja
Juodupėje gimė:
- Edmundas Čeičys, Zarasų rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
- Juozas Motiejūnas, veterinarijos gydytojas, veterinarijos medicinos daktaras.
- Miglė Rijkhoek, verslininkė, influencerė.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelį garsina ledo ritulio komanda „Juodupė“.[21]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 76
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 189–190 p.
- ↑ 4,0 4,1 Malinauskienė, Aušra (19 June 2023). „Lietuva turi Mažylį, o Juodupė – Karalių (foto)“. Rokiškiosirena. Nuoroda tikrinta 3 December 2023.
- ↑ Minkevičienė, Aldona (22 March 2020). „Alvydas Karalius – apie istorijos virusą, bažnytinėje knygoje rastą Juodupei labai reikšmingą įrašą ir nebūtinai karališkus reikalus“. Gimtasis Rokiškis. Nuoroda tikrinta 3 December 2023.
- ↑ Pojedupie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 478 psl. (lenk.)
- ↑ 7,0 7,1 „Juodupę garsino vilnos ir audinių verslas“. Valstietis.lt. 1 April 2023. Nuoroda tikrinta 3 December 2023.
- ↑ Juodupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 24 psl.
- ↑ Vyriausybės nutarimas
- ↑ Minkevičienė, Aldona (30 April 2018). „Latvio vilnos siūlo galas Juodupę vedžioja po platų pasaulį“. Gimtasis Rokiškis. Nuoroda tikrinta 3 December 2023.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Juodupė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 715 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Juodupė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 132 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Juodupė 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 149
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ „Juodupė“ taikosi į medalius Archyvuota kopija 2017-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- Juodupė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 195 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Juodupė. Onuškis“
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Ilzenbergas - 11 km Onuškis - 7 km |
| |||||||||
| Didsodė – 2 km Čedasai – 12 km |
|
||||||||||
| ROKIŠKIS – 15 km | Lukštai – 10 km | ||||||||||
