Interpolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Interpolas
Oficialios kalbos arabų, anglų , prancūzų, ispanų
Vadovai Prezidentas – Khoo Boon Hui (nuo 2008 m.)
Generalinis sekretorius – Ronald Noble (nuo 2000 m.)
Įkurta 1923 m. rugsėjo 7 d.
Būstinė Lionas, Prancūzija
Darbuotojų 673 (2011 m. duomenys)
Metinis biudžetas 60 mln. (2011 m.)
Nariai 190
Oficiali svetainė www.interpol.int
Interpolo būstinė Lione, Prancūzijoje
Valstybės narės

Interpolas (angl. International Criminal Police Organization, INTERPOL) – didžiausia tarptautinė kriminalinės policijos organizacija pasaulyje. Organizacija įkurta 1923 m. rugsėjo 7 d. kaip Tarptautinės kriminalinės policijos komisija (ICPC). 2012 m. duomenimis, vienija 190 valstybių narių, kurios kartu per metus organizacijai skiria apie 60 mln. eurų lėšų. Antra didžiausia tarpvyriausybinė organizacija pagal narių skaičių po Jungtinių Tautų Organizacijos.

Tam, kad išlaikyti kiek įmanoma didesnį politinį neutralumą, Interpolo konstitucija draudžia imtis bet kokių politinio, karinio, religinio ar rasinio pobūdžio veiksmų.[1] Organizacijos veikla pagrinde susijusi su viešuoju saugumu, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nusikaltimais žmoniškumui, nusikaltimais aplinkai, genocidu, karo nusikaltimais, piratavimu, neteisėta prekyba narkotikais, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, pinigų plovimu, vaikų pornografija, ekonominiais nusikaltimais, kompiuteriniais nusikaltimais, intelektinės nuosavybės nusikaltimais ir korupcija.

Interpolo oficiali darbo kalba – prancūzų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis reikšmingas žingsnis link Interpolo įkūrimo buvo Pirmojo Tarptautinės kriminalinės policijos kongreso įsteigimas 1914 m. Policijos pareigūnai, teisininkai ir teisėjai iš 14 šalių susirinko Maroke aptarti arešto procedūrų, tapatybės nustatymo metodikos, centralizuoto tarptautinio nusikalstamumo įrašų bei asmens išdavimo kitai valstybei protokolus.[2] Tačiau Pirmasis pasaulinis karas nutolino šiuos nutarimus iki kol 1923 m. Vienoje vykusiame Antrajame Tarptautinės kriminalinės policijos kongrese buvo įkurtas Interpolas, žinomas kaip Tarptautinė kriminalinė policija (ICP). Narės steigėjos buvo Lenkija, Austrija, Belgija, Kinija, Egiptas, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Švedija, Šveicarija ir Jugoslavija. JAV prisijungė 1923 m.[3], o Jungtinė Karalystė – 1928 m.[4]

Po Austrijos anšliuso 1938 m., organizacija pateko į nacistinės Vokietijos kontrolę, komisijos būstinė 1942 m. buvo perkelta į Berlyną. Nuo 1938 iki 1945 m. Interpolo prezidentais buvo Otas Šteinhauslas, Reinhardas Heidrichas, Artūras Nebe ir Ernstas Kaltenbruneris. Visi jie buvo SS generolai, Kaltenbruneris buvo aukščiausio rango SS pareigūnas, kurį Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas nuteisė mirties bausme.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., organizacija buvo atkurta Sąjungininkų atstovų iš Belgijos, Prancūzijos, Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės. Nauja būstinė buvo įsteigta Paryžiaus priemiestyje Sen Klu. Ir išliko ten iki 1989 m., kai buvo perkelta į Lioną.

Iki XX a. devintojo dešimtmečio Interpolas nesikišo į nacių karo nusikaltėlėms vykdomų bausmių veiklą, remdamasi organizacijos konstitucijos 3 straipsniu, draudžiančiu kištis į politinius reikalus.[5]

2010 m. liepą buvęs Interpolo prezidentas Džekis Selebis (Jackie Selebi) Johanesburge įsikūrusio Pietų Afrikos Aukščiausiojo teismo buvo apkaltintas 156 tūkst. eurų kyšio iš narkotikų prekeivių paėmimu.[6] 2008 m. pareiškus jam kaltinimus, Selebis atsistatydino. Pareigas laikinai perėmė Artūras Herera Verdugo (Arturo Herrera Verdugo) iki kol 2008 m. spalio mėn. į prezidento postą buvo išrinktas Khoo Boon Hui.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Generalinė Asamblėja – tai Interpolo aukščiausias valdymo organas, kuris susitinka kasmet. Jį sudaro kiekvienos valstybės narės paskirti atstovai. Asamblėja priima visus svarbiausius sprendimus, susijusius su organizacijos politika, darbo metodais, finansais, veikla bei programomis.
  • Vykdomasis komitetas – sudaro 13 narių, kuriuos išrenka Generalinė Asamblėja, taip pat prezidentas, 3 viceprezidentai bei 9 atstovai, atstovaujantys 4 regionus. Interpolo prezidentą 4 metams renka Generalinė Asamblėja. Prezidentas pirmininkauja Generalinės Asamblėjos ir Vykdomojo komiteto susitikimams. Šiuo metu šias pareigas nuo 2008 m. eina atstovas iš Singapūro – Khoo Boon Hui. Generalinio sekretoriaus pareigas eina amerikietis Ronald Noble.
  • Generalinis Sekretoriatas – įsikūręs Lione, Prancūzija. Jis veikia 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Pareigūnai iš daugiau nei 80 šalių dirba kartu ir bendrauja viena iš 4 organizacijos kalbų: arabų, anglų, prancūzų ir ispanų. Sekretoriatas turi 6 regioninius padalinius (Argentina, Dramblio Kaulo Krantas, Salvadoras, Kenija, Tailandas ir Zimbabvė) ir ryšių biurą JAV, Niujorke.

Emblema[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė Interpolo emblema buvo priimta 1950 m. Ją sudaro šie simboliai:

  • Gaublys, simbolizuojantis pasaulinę veiklą
  • Alyvos šakelės, simbolizuojančios taiką
  • Kalavijas, simbolizuojantis policijos veiklą
  • Svarstyklės, žyminčios teisingumą

Prezidentai ir generaliniai sekretoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Prezidentai nuo organizacijos įkūrimo 1923 m.:

  • Austrija Johann Schober (1923–1932 m.)
  • Austrija Franz Brandl (1932–1934 m.)
  • Austrija Eugen Seydel (1934–1935 m.)
  • Austrija Michael Skubl (1935–1938 m.)
  • Nacių Vokietija Otto Steinhäusl (1938–1940 m.)
  • Nacių Vokietija Reinhard Heydrich (1940–1942 m.)
  • Nacių Vokietija Arthur Nebe (1942–1943 m.)
  • Nacių Vokietija Ernst Kaltenbrunner (1943–1945 m.)
  • Belgija Florent Louwage (1945–1956 m.)
  • Portugalija Agostinho Lourenço (1956–1960 m.)
  • Jungtinė Karalystė Richard Jackson (1960–1963 m.)
  • Suomija Fjalar Jarva (1963–1964 m.)
  • Belgija Firmin Franssen (1964–1968 m.)
  • Vakarų Vokietija Paul Dickopf (1968–1972 m.)
  • Kanada William Leonard Higgitt (1972–1976 m.)
  • Švedija Carl Persson (1976–1980 m.)
  • Filipinai Jolly Bugarin (1980–1984 m.)
  • Jungtinės Amerikos Valstijos John Simpson (1984–1988 m.)
  • Prancūzija Ivan Barbot (1988–1992 m.)
  • Kanada Norman Inkster (1992–1994 m.)
  • Švedija Björn Eriksson (1994–1996)
  • Japonija Toshinori Kanemoto (1996–2000 m.)
  • Ispanija Jesús Espigares Mira (2000–2004 m.)
  • Paragvajus Jackie Selebi (2004–2008)
  • Čilė Arturo Herrera Verdugo (laikinai ėjo pareigas 2008 m. spalio mėn., buvo kandidatas į prezidentus)
  • Singapūras Khoo Boon Hui (2008–dabar)

Generaliniai sekretoriai nuo organizacijos įkūrimo 1923 m.:

  • Austrija Oskar Dressler (1923–1946 m.)
  • Prancūzija Louis Ducloux (1946–1951 m.)
  • Prancūzija Marcel Sicot (1951–1963 m.)
  • Prancūzija Jean Népote (1963–1978 m.)
  • Prancūzija André Bossard (1978–1985 m.)
  • Jungtinė Karalystė Raymond Kendall (1985–2000 m.)
  • Jungtinės Amerikos Valstijos Ronald Noble (2000–dabar)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. ICPO-INTERPOL Constitution and General Regulations. ICPO konstitucija, 3 straipsnis.
  2. "Interpol timeline." Interpol.int: 2010-11-12. Suarchyvuota nuo originalo 4 Birželis 2012. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
  3. "Interpol Member States: The United States." interpol.int. Suarchyvuota nuo originalo 2 Rugpjūtis 2012. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
  4. "Interpol Member States: The United Kingdom." interpol.int. Suarchyvuota nuo originalo 12 Gruodis 2012. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
  5. "Designing Police: Interpol and the Study of Change in International Organizations (vid. p. 608)." International Studies Quarterly. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
  6. "Ex-S Africa police chief convicted - Africa." Al Jazeera English: 2010-07-02. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.


Commons-logo.svg Vikiteka: Interpolas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]