Arthur Nebe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Artūras Nebė
vok. Arthur Nebe
Bundesarchiv Bild 101III-Alber-096-34, Arthur Nebe.jpg
Gimė 1894 m. lapkričio 13 d.
Berlynas, Vokietijos imperija
Mirė 1945 m. kovo 21 d. (50 metų)
Berlynas, Nacistinė Vokietija
Veikla NSDAP narys, SS grupenfiureris, Kripo ir Einsatzgruppe B viršininkas, 1942–1943 m. Interpolo prezidentas
Commons-logo.svg Vikiteka Arthur NebeVikiteka

Artūras Nebė (vok. Arthur Nebe; 1894 m. lapkričio 13 d. – 1945 m. kovo 21 d.) – SS grupenfiureris (eil. nr. 280 152), NSDAP narys (eil. nr. 574 307). Karjeros pradžioje XX a. 3-ajame dešimtmetyje buvo Berlyno kriminalinės policijos (Kripo) viršininkas, 19421943 m. Interpolo prezidentas, kai po 1938 m. Austrijos anšliuso jo kontrolė atiteko nacistinei Vokietijai. Vykdė Holokausto žudynes, Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metu tarnavo Balstogės srityje kaip Einsatzgruppe B viršininkas.[1] Dalyvavo sąmoksle prieš Adolfą Hitlerį ir šiam nenusisekus buvo sušaudytas.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gime 1894 m. Berlyne, pradinės mokyklos mokytojo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metu kaip savanoris įstojo į karinę tarnybą 17-ame Pionierių batalione, kur dukart nukentėjo nuo cheminių dujų.

1920 m. tapo Berlyno kriminalinės policijos (Kripo) nariu[3] ir 1924 m. buvo paaukštintas į policijos komisaro postą. 1931 m. liepos 1 d. įstojo į nacių partiją, tą pačią dieną tapo ir SS nariu.[4] Dirbdamas Berlyno kriminalinėje policijoje palaikė ryšį su SS grupuote, vadovaujama Kurto Daluegės. 1932 m. Nebė kartu su kitais policijos pareigūnais įkūrė Berlyno policijos Nacionalsocialistų Tarnautojų draugiją.[3] Naciams užėmus valdžią šalyje, 1933 m. balandžio mėn. Daluegė parekomendavo A. Nebę į Valstybės policijos vyriausiojo pareigūno postą.

1933 m. spalį Rudolfo Dylso paskirtas Gestapo viršininku, Nebė turėjo pašalinti Hitlerio konkurentą Gregorą Štraserį. Šitai Nebę paskatino vėliau veikti prieš nacius. Tais pačiais metais susipažino su tuometiniu Berlyno policijos būstinės tarnautoju Hansu Berndu Giseviusu (Hans Bernd Gisevius), kuris Nebę supažindino su Hansu Osteriu.

1936 m. liepą Kripo tapo viso Reicho kriminalinės policijos departamentu ir buvo sujungta su Gestapu, taip suformuojant Sicherheitspolizei (SiPo) saugumo policiją. Tuo metu SiPo vadovavo Reinhardas Heidrichas. Nebė buvo paaukštintas į grupenfiurerį ir paskirtas į Kripo viršininko postą.[5] Kaip Kripo viršininkas jis buvo pavaldus Heidrichui. Jo antipatija Heidrichui ir Heinrichui Himleriui išaugo, nepaisant to, kad jis ir toliau su jais reguliariai pietaudavo.[6] 1939 m. rugsėjo 27 d. SiPo buvo performuota į SS-Reichssicherheitshauptamt ar RSHA. Kripo tapo RSHA V departamentu.[7] V departamentas taip pat buvo žinomas kaip Reichskriminalpolizeiamt ('Reicho kriminalinės policijos departamentas' arba RKPA).

1939 m. Nebė kartu su būsimu bendrasąmokslininku dr. Karlu Saku (Karl Sack, Vermachto teisėjo generaliniu advokatu) ėmė veikti prieš Himlerio ir Heidricho sąmokslą prieš generolą Vernerį fon Fritčą.[8] Tais pačiais metais Hansas Osteris priėmė Nebę į sąmokslą nuversti Hitlerį, jei šis užpultų Čekoslovakiją, kad užimtų Sudetų kraštą. Nebė sąmokslininkams teikė informaciją apie SS karinę jėgą bei štabo techniką ir slėptuves, išsidėsčiusias aplink Berlyną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tomasz Szarota (December 2–3, 2000). „Do we now know everything for certain? (translation)“. Gazeta Wyborcza. Nuoroda tikrinta 2012-10-31. 
  2. Lumsden, Robin. A Collector's Guide To: The Allgemeine - SS, p. 84.
  3. 3,0 3,1 Browder, George C. (1990). Foundations of the Nazi Police State -- The Formation of SIPO and SD. Kentukio universitetas, 57, 62, 86, 87, 90, 116, 119, 121–122, 125, 191, 233–237, 241–242. ISBN 0-8131-1697-X.
  4. Biondi, Robert, ed., SS Officers List: SS-Standartenführer to SS-Oberstgruppenführer (As of 30 January 1942), Schiffer Military History Publishing, 2000 m., 10 psl.
  5. Williams, Max. Reinhard Heydrich: The Biography: Volumes 1, 77 psl.
  6. Balfour, Michael Leonard Graham (1988). Withstanding Hitler in Germany, 1933-45. Routledge. ISBN 0-415-00617-1.
  7. Lumsden, Robin. A Collector's Guide To: The Allgemeine - SS, 83 psl.
  8. von Schlabrendorff, Fabian (1994). The Secret War Against Hitler. Westview Press. ISBN 0-8133-2190-5.