Pereiti prie turinio

Ikaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Ikaro skrydis“ (Jacob Peter Gowy, 1635–1637)

Ikaras (sen. gr. Ἴκαρος) – graikų mitologijos personažas, Dedalo sūnus.[1][2]

Ikaras ir Dedalas karaliaus Minojo kalinti Labirinte. Kad galėtų išskristi iš Kretos, tėvas sau ir sūnui padirbęs sparnus iš vaško ir plunksnų.[1] Tėvas Ikarui pritvirtinęs vaškinius sparnus ir pataręs nepakilti pernelyg aukštai, tačiau Ikaras tėvo patarimą pamiršęs ir pakilęs taip aukštai, kad Saulės spinduliai ištirpdinę sparnus ir jis nukritęs jūron. Dėl to ši jūra pavadinta Ikarijos. Pasakojama, kad Ikaro kūnas buvęs išmestas į salos krantą, kur jį palaidojęs Heraklis[2] (sala vadinama Ikarija).[1]

Mitas apie Ikarą ir Dedalą išdėstytas OvidijausMetamorfozėse“.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Ikaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-03-10.
  2. 2,0 2,1 Schmitz, Leonhard (1867), "I'carus", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston