Patriotizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tėvynės gynimas yra patriotizmo apraiška: Statula École polytechnique, Paryžiuje, skirta studentų patriotinio gynybinio sąjūdžio 1814 atminimui.

Patriotizmas (iš lot. patria = tėvynė) – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra. Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, tuomet tai laikytina šovinizmu. Patriotizmo apraiškos išryškėja kylant tautiniams, teritoriniams konfliktams, ginant savo kraštą ir valstybę. Tokiose situacijose puolančio priešo sutapatinimas su visa jo tauta virsta nacionalizmu.

Patriotizmas dažniausiai skatinamas valstybės, nes ši nori užtikrinti savo saugumą nuo išorės priešų ir išlaikyti savo gyventojus lojaliais valdžiai. Patriotizmas ugdomas per švietimo sistemą, žiniasklaidą ir religines institucijas, valstybinių ir tautinių švenčių metu, patriotines organizacijas – skautai, ateitininkai, šauliai, karių savanorių susivienijimai ir kt., kurios vadovaujasi šūkiu „Dievui ir Tėvynei“ ar pan. Patriotizmu persmelkti valstybiniai himnai. Būna, kad prisidengiant patriotizmu savaip interpretuojami ir perteikiami istoriniai faktai ir iškraipomas istorinis teisingumas. Kosmopolitai yra linkę patriotizmui suteikti nacionalizmo atspalvį, o nacionalistai – pradinės nacionalizmo pakopos vaidmenį.

Pagal 1990–1992 m. ir 1995–1997 m. atliktus sociologinius tyrimus aukščiausi patriotizmo rodikliai buvo JAV, PAR, Kanadoje, Venesueloje, Peru, Turkijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Social Science Research Network

Vikicitatos

Wikiquote logo