Pereiti prie turinio

Ferrari

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ferrari S.p. A.
FormaAkcinė bendrovė
PramonėAutomobilių
Įkurta1947 m. (priešistorė nuo 1929 m.)
Centrinė būstinėMaranello, Modena, Italija
Svarbiausi darbuotojaiJohn Elkann
ProdukcijaAutomobiliai
Pajamos3,767 milijardų eurų (2019 m.)
Darbuotojų4 164 (2019 m.)
Tinklalapishttp://www.ferrari.com/
Ferrari Enzo

Ferrari – Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje. Kompanija įkurta 1929 m. Enzo Ferrari. Iš pradžių Scuderia Ferrari rėmė lenktynininkus ir lenktyninių bolidų gamintojus. Vėliau, 1946 m. ši kompanija atsiskyrė ir tapo S.p. A. Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama Fiat grupės. Kompanijos būstinė Maranello yra įsikūrusi Modena mieste, Italijoje.

Įkūrėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.

1940 m. Enzo Ferrari pasimokęs ir suplanavęs kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka dalyvavo tik keliose lenktynėse. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur ir šiuo metu yra kompanijos būstinė. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.

„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant iš italų kalbos reiškia „Ferrari arklidės“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari“.

Nuo 1947 m. iki dabar

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.

1988 m. kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari dirbo prie Ferrari F40 modelio išleidimo. Tai buvo paskutinis Ferrari modelis iki E. Ferrari mirties.

2004 m. FIAT turėjo 56 % Ferrari akcijų, Mediobanca 15 %, Commerzbank 10 %, Lehman Brothers 7 % ir Enzo sūnus – Piero Ferrari 10 %.

2008 m. akcijų pasiskirstymas pasiskirstė taip – 85 % atiteko FIAT grupei, JAE Mubadala kompanijai – 5 %, o antras Enzo Ferrari sūnus Piero turėjo 10 %.

2009 m. gegužės 17 dieną aukcione buvo parduotas 1957 m. Ferrari 250 Testa Rossa modelis, už kurį pirkėjas sumokėjo 12,1 milijonų JAV dolerių. Tuo metu tai buvo brangiausiai parduotas automobilis pasaulyje aukcione.[1] Šiuo metu šis rekordas priklauso Bugatti Atlantic modeliui, už kurį aukcione buvo sumokėti 28 milijonai JAV dolerių.

2010 m. lapkritį FIAT pranešė, kad susigrąžina 5 % kompanijos akcijų iš Mubadala kompanijos.[2]

2012 m. rugsėjo 15 d. Silverstouno trasoje buvo surinkti 964 Ferrari automobiliai (kartu verti 162 milijonų dolerių), kurie apvažiavo trasą ir pasiekė pasaulio rekordą.[3]

2014 m. spalio 29 d. Fiat Chrysler Automobiles pranešė apie planus atskirti Ferrari kompaniją siekiant didesnio šio vardo populiarumo.[4] Tais pačiais metais iš kompanijos vadovo pareigų pasitraukė 23 metus jai vadovavęs Luca Cordero di Montezemolo. Naujuoju Ferrari vadovu paskirtas Sergio Marchionne.[5]

2018 m. liepą kompanijos vadovu tapo John Elkann, kai dėl sveikatos problemų pasitraukė S. Marchionne. Pastarasis 2018 m. liepos 25 d. dėl sveikatos komplikacijų mirė.[6]

2018 m. birželį 1963 m. pagamintas Ferrari 250 GTO modelis buvo parduotas aukcione už 70 milijonų JAV dolerių ir tapo brangiausiai parduotu automobiliu istorijoje.[7]

Sportiniai modeliai lenktynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Automobilis Lenktynės
2023 Ferrari 499P Le Manas
2022 F1-75 Formulė 1
2017 488 Challenge Ferrari Challenge
2016 488 GTE ACO LM GTE / IMSA GTLM
2016 488 GT3 FIA GT3 / IMSA GTD / ACO GT
2015 Ferrari FXX-K Ferrari FXX programa
Rubensas Barrichello JAV GP 2005 m.

Enzo Ferrari tikroji aistra buvo lenktynės. Scuderia pradėjo kaip nepriklausoma lenktynininkų ir bolidų rėmėja, bet netrukus tapo Alfa Romeo padaliniu. Po pasitraukimo iš Alfa, ji pradėjo kurti savo automobilius. Pirmasis Ferrari komandos pasirodymas buvo Europos Grand Prix trasoje po antrojo pasaulinio karo.

Scuderia pradėjo dalyvauti Formulės 1 pasaulio čempionate nuo pat jos egzistavimo pradžios. José Froilán González buvo pirmasis pilotas iškovojęs pergalę 1951 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix. Po metų Alberto Ascari pirmasis iškovojo čempiono titulą su Ferrari. Ferrari yra pati seniausia komanda Formulės 1 pasaulio čempionate, taip pat ir sėkmingiausia. Komanda iškovojo po 15 asmeninės įskaitos čempionų titulų (1952–1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000–2004, 2007) ir 16 komandinės konstruktorių įskaitos čempionų titulų (1961, 1964, 1975–1977, 1979, 1982–1983, 1999–2004, 2007, 2008), 221 Grand Prix pergales, surinko 6 736 27 taškus, 207 pirmosios starto vietos, 230 greičiausių ratų, dalyvavo 890 etapuose (iki 2015 m. sezono).

Žymiausi lenktynininkai: Tazio Nuvolari, Juan Manuel Fangio, Alberto Ascari, Phil Hill, Mike Hawthorn, John Surtees, Niki Lauda, Jody Scheckter, Gilles Villeneuve, Nigel Mansell, Alain Prost, Michael Schumacher, Kimi Raikkonen, Felipe Massa, Fernando Alonso, Rubens Barrichello, Sebastian Vettel.

24 val. Le Mano lenktynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ferrari dalyvauja ir 24 val. Le Mano lenktynėse. Šiose lenktynėse pergales italai šventė 1949, 1954, 1958, 19601964 ir 1965 m.

2022 m. spalio 30 d. kompanija pristatė naują sportinį modelį Ferrari 499P, kuris 2023 m. sezone dalyvaus aukščiausioje Le Mano Hypercar kategorijoje.[8]

Žymusis Ferrari komandos simbolis yra juodas piestu stovintis žirgas geltoname skydo formos fone, dažnai su raidėmis S F reiškiančiomis Scuderia Ferrari (itališkai Ferrari arklidė) ir trimis juostomis viršuje (žalia-balta-raudona) žyminčiomis nacionalinę Italijos vėliavą. Serijiniai automobiliai turi stačiakampio formos ženkliuką ant variklio gobtuvo.

Panašus herbas – juodas žirgas geltoname fone yra ir Štutgarto miesto herbe, Vokietijoje. Ten kilę tokie koncernai kaip Mercedes-Benz ir amžini Ferrari konkurentai Porsche, kurie savo herbe taip pat turi Štutgarto simbolį savo emblemoje.

1923 birželio 17 d. Enzo Ferrari laimėjo lenktynes Savio trasoje, Ravenoje, kur sutiko grafą Frančeską Baraką, legendinį oro pajėgų didvyrį pirmajame pasauliniame kare, kuris mėgo paišyti žirgus ant savo lėktuvo šonų. Grafas pasiūlė Enzo naudoti šį žirgą ir ant jo gaminamų automobilių, kuris jam garantuotai turėjo atnešti sėkmę. Šiek tiek pakeitęs logotipo vaizdą – pakėlęs žirgo uodegą, vietoj balto panaudojęs geltoną foną (Modenos miesto spalvą) – Enzo Ferrari naudojo šį žirgą kaip Ferrari simbolį. Piestu pasistojęs žirgas dabar yra oficialus Ferrari prekinis ženklas.

Šis žirgas ne visada buvo naudojamas tik kaip Ferrari ženklas: Fabio Taglioni jį naudojo ant savo Ducati motociklų. Tačiau auganti Ferrari šlovė Ducati privertė atsisakyti šio simbolio.

Kitos kompanijos dažnai naudoja panašius ženklus. Viena jų, Austrijos kompanija pavadinimu „Avanti“. Ji šalia savo pavadinimo naudoja beveik identišką žirgą kaip ir Ferrari.

Ferrari 550 Maranello

Nuo pat trečiojo XX a. dešimtmečio italų lenktyniniai automobiliai Alfa Romeo, Maserati ir vėliau Ferrari bei Abarth buvo (dažnai būna ir dabar) nudažyti raudonai (Rosso Corsa). Tai buvo įprastinė nacionalinė Italijos lenktynių spalva. Vėliau ši spalva buvo priimta ir FIA.

Spalva nebuvo skiriama pagal pagaminimo šalį ar lenktynininko tautybę, bet pagal automobilio komandos valstybę, kuriai jis atstovaudavo. Pavyzdžiui, geltonas Ferrari 156 dalyvavo 1961 m. Belgijos Grand Prix, tuo pat metu važiuojant ir trims raudoniems Ferrari 156.

Šias nacionalines spalvas daugiausiai pakeitė atėję rėmėjai 1968 m., bet netaip kaip kitos komandos, Ferrari visada likdavo ištikima raudonai spalvai. Tačiau raudonumo atspalvis kito dažnai. Nuo 1996 m. Ferrari F1 bolidai dažomi šviesesne, beveik oranžine, raudona spalva, tai buvo daroma tam, kad geriau atrodytų tabako reklama ant bolido.

Įdomu, kad Ferrari laimėjo 1964 m. pasaulio čempionatą su John’u Surtees’u nugalėdami paskutiniuosius du etapus, kai Ferrari buvo nudažytas balta-mėlyna spalva todėl, kad šis Ferrari atstovavo ne italų gamintojų komandą, bet amerikiečių NART.

Modelių pavadinimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki dešimto dešimtmečio vidurio Ferrari naudojo trijų-skaičių sistemą pavadinant naują modelį pagal jo variklio parametrus:

  • V6 ir V8 modelių pavadinimą sudarydavo variklio tūris decimetrais (pirmieji du skaičiai) ir cilindrų skaičius. Pavyzdžiui, Ferrari 206 turėjo 2,0 l V6 variklį.
  • V12 modelių pavadinimas buvo nuo vieno cilindro tūrio kubiniais centimetrais.
  • Plokščiojo dvyliktuko (bokserio) modeliai pavadinami pagal variklio tūrį litrais + prirašymas 12.

Ši pavadinimų sistema gana painoka turint omeny, kad kartais tie patys varikliai buvo dedami į skirtingus automobilius.

Nuo dešimto dešimtmečio vidurio šalia modelių pavadinimų atsirado F raidė.

Dabartiniai modeliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. kompanija gamino šiuos modelius.

296 GTB
296 GTS
F8 Tributo
F8 Spider
Portofino 812 Superfast
812 GTS
SF90 Stradale Roma
  • Pristatytas 2021 m.
  • Variklis gale
  • Sportinis automobilis
  • Pakraunamas hibridas Tvin-turbo V6
  • Sportinis kupė / Kabrioletas

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „$12 Million Ferrari Breaks Auction World Record“. Jalopnik. 2009-05-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-26. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
  2. „„Fiat“ susigrąžino dalį „Ferrari“ akcijų“. F-1.LT. 2010-11-14. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
  3. FELIPE MASSA AND MARC GENE LEAD A RECORD BREAKING PARADE OF FERRARIS AT SILVERSTONE – W/VIDEO Archyvuota kopija 2012-09-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. Ferrari quitte Fiat et rentre dans le circuit boursier
  5. „Montezemolo resigned“. GrandPrix.com. Inside F1. 2014-09-10. Nuoroda tikrinta 2014-09-10.
  6. E' morto Sergio Marchionne, l'uomo che cambiò il destino della Fiat. Elkann: "Per sempre riconoscenti"
  7. Ferrari 250 GTO sells for $70 million, becomes world's most expensive car
  8. Ferrari 499P revealed as 2023 Le Mans Hypercar contender