Kapadokijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kapadokijos karalystė
Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.)
Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.)
Standard of Cyrus the Great (Achaemenid Empire).svg
331 m. pr. m. e. – 17 m. Spqrstone.jpg
Sostinė Mazaka/Euzebija
Kalbos graikų kalba
Politinė struktūra Romos klientė (nuo 95 m. pr. m. e.)
Ponto klientė (89-64 m. pr. m. e.)
Istorija
 - Įkūrimas 331 m. pr. m. e. m.
 - Atiteko Romai 17 m. m.

Kapadokijos karalystė, dar žinoma kaip Ariaratidų karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. rytų Turkijos teritorijoje), istoriniame Kapadokijos regione.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IV a. pr. m. e. Kapadokija buvo valdoma kaip Achemenidų imperijos Kapadokijos satrapija. Paskutinis jos satrapas buvo Ariaratas I. Satrapiją nukariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Ariaratui 331 m. pr. m. e. pavyko paskelbti nepriklausomybę ir tituluotis pirmuoju Kapadokijos karaliumi. 323 m. pr. m. e., diadochams dalijantis valdžią, teisę į Kapadokiją gavo Aleksandro karvedys Perdikas. Tačiau kadangi Ariaratas atsisakė paklusti, Perdikas jį užpuolė, nukryžiavo ir jėga pasodino savo vietininką Eumeną.

Ariarato sūnėnas Ariaratas II Armėnijoje išlaukė Eumeno mirties ir su Armėnijos karaliaus Ardoato pagalba atsiėmė Kapadokijos sostą. Tiesa, jis buvo priverstas pripažinti Seleukidų siuzerenitetą. Tačiau jo įpėdinis Ariamnas jau valdė nepriklausomai, o Ariaratas III vėl titulavosi karaliumi.

Valdant Ariaratui IV, Kapadokija užmezgė draugiškus ryšius su kaimynine Pergamo karalyste, o per šią – su Romos Respublika. Didžiausio suklestėjimo karalystė pasiekė valdant karaliui Ariaratui V, kuris tęsė draugišką politiką su Pergamu ir Roma, garsėjo kaip filosofas ir menų globėjas.

Jam mirus įpėdiniu liko mažametis sūnus, kuo pasinaudojo aplinkinių karalysčių valdovai. Pirmiausia Kapadokiją užpuolė Ponto karalystė, o po karaliaus mirties – Bitinijos karalystė. Bitinijos karalius Nikomedas III vedė karaliaus našlę, kad paimtų sostą, tačiau jį išvijo Ponto karalius Mitridatas VI. Šis kėlė valstybėje suirutę, keletą kartų sodindamas sau palankius mažamečius valdovus.

Tam tikrą stabilumą šalyje įnešė Roma, kuri 95 m. pr. m. e. į sostą pasodino Ariobarzaną I. Galutinis Ponto pralaimėjimas 63 m. pr. m. e. vėl sustiprino Kapadokijos pozicijas ir net išplėtė jos žemes Ponto sąskaita. Tačiau Roma nuolat kišosi į valstybės vidaus reikalus, galutinai paverdama ją protektoratu.

Kuomet Marko Antonijaus įsakymu buvo nužudytas Kapadokijos karalius Ariaratas X, 36 m. pr. m. e. į sostą buvo pasodintas Antonijaus kurtizanės sūnus Archelajas. Tuo metu augo Romos imteresai regione ir buvo ieškoma preteksto panaikinti šią tolimą rytų karalystę. Kuomet Archelajas, pakviestas į Romą ir sulaikytas ten, mirė, Kapadokija paversta Kapadokijos provincija.

Dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hetitai-orn.png
Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, muškiai, palai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija