Altarista

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Altarista (lot. altarista altoristas) – kunigas, neturintis pareigos eiti nuolatinės įprastos tarnystės kaip nuolatiniai patarnavimai tikintiesiems (krikštijimas, laidojimas), Šv. Mišių aukojimas, klebono pareigų ėjimas ir kt.

Altarista paprastai yra garbaus amžiaus kunigas, dažniausiai dėl savo fizinės sveikatos negalintis eiti savo pareigų; tai kunigas, esantis „pensijoje“. Jo namai, prižiūrimas ūkis vadinami altarija.

Vardas „altarista“ žinomas nuo XV a.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. AltaristaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 173 psl.