Dubičiai
| Dubičiai | ||
|---|---|---|
.svg)
| ||
  Dubičiai |
||
| 54°01′08″š. pl. 24°44′31″r. ilg. / 54.019°š. pl. 24.742°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kaniavos seniūnija | |
| Gyventojų | 216 | |
 Vikiteka |
Dubičiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Dubicze[2], rus. Дубича | |
.jpg)
Dubičiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės rytus nuo Rakų, 24 km į pietryčius nuo Varėnos, netoli Baltarusijos sienos. Seniūnaitijos centras. Dubičiai yra Ūlos aukštupyje, už kelių kilometrų – valstybės siena su Baltarusija. Pro kaimą eina kelias 5008 Vydeniai–Dubičiai–Rakai . Stovi medinė Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (nuo 1908 m.), yra Dubičių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-65015). Nuo Dubičių iki Krokšlio eina Ūlos kanalas. Dubičių kapinėse palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, pastatytas paminklas jiems atminti (1933 m.).
.jpg)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas tikriausiai yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal išnykusį Dubo ežerą, kuris buvo už kelių kilometrų į vakarus nuo kaimo, prie pat Ūlos upės. 1850 m. ežero plotas buvo 221 ha, o 1900 m. – jau tik 20 ha. XX a. 1-ojoje pusėje ežeras galutinai išnyko. Ežero pavadinimas kildintinas iš šaknies dub- (dubti, duburys, duobė ir t. t.).
Tiesa, yra žinomi slaviški asmenvardžiai Дубичь, Дубич, Дубіч bei lietuviška pavardė Dubiẽtis (dar 1665 m. minimas suslavintas lietuviškas asmenvardis Dubicz). Tačiau gali būti jog šie asmenvardžiai kilo nuo kaimo.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie kaimo yra Dubičių piliakalnis ir senovės gyvenvietės (siekia akmens amžių).
Apie 1365 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Dubičių pilis ir miestas. Iš pradžių pilis buvo gynybinė, vėliau Ldk Vytautas Didysis pavertė ją savo medžioklės sodyba. 1487–1489 m. karaliaus Kazimiero žemių skyrimo knygoje minimas Dubičių valsčius. XIV a. pr.- XV a. pab. pastatyta pirmoji bažnyčia, 1529 m. ji tapo Nočios bažnyčios filija. 1504 m. šias vietas nusipirko kunigaikštis Vasilijus Glinskis. XVI a. Dubičiuose buvo dvi smuklės (jas nuomavo Mykolas Jundilas), 1512 m. minimas Ldk dvaras.
1613 m. Dubičiai pažymėti Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio žemėlapyje. 1672 m. buvo 11 užimtų ir laisvų valakų žemės. Buvo 7 valstiečių ūkiai, dirbę 2 valakus žemės.
Per 1655–1661 m. okupaciją Dubičius labai nuniokojo rusai, o 1700–1721 m. – švedai. XVIII a. minima Dubičių seniūnija. Didžioji dalis gyventojų priklausė dvarui, kiti – bažnyčiai (ta dalis tebevadinama Kunigiškėmis). 1795 m. dauguma Dubičių gyventojų buvo Joniai ir Švedai. 1850 m. minimos tokios pavardės: Joniai, Švedai, Nameikos, Zalanskai, Jaroševičiai, Verbickai, Dzekevičiai, Balcevičiai, Turoniai, Avižiniai, Raginiai, Karpavičiai, Savostai.[4]
Per 1863 m. sukilimą prie Dubičių gegužės 4 d. įvyko kautynės tarp L. Narbuto (istoriko T. Narbuto sūnus) vadovaujamų sukilėlių būrio ir caro kariuomenės. Mūšyje žuvo vadas ir 12 sukilėlių. 1933 m. pastatytas ant 1863 m. sukilimo dalyvių kapų pastatytas paminklas, prie jo 1988 m. įkurtas medinių skulptūrų skveras. Po sukilimo caro valdžia nugriovė bažnyčią. XIX a. pabaigoje Dubičiai – Lydos apskrities kaimas, valsčiaus centras.[5]
1920 m. kraštą okupavo Antroji Lenkijos Respublika. Nuo 1940 m. sausio 15 d. iki 1940 m. rugpjūčio 3 d. priklausė Baltarusijos TSR, Rodūnios rajonui. Nuo 1941 m. vasario 17 d. priklausė Rudnios valsčiui. Per II pasaulinį karą 1943 m. vokiečiai sudegino dalį kaimo sodybų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]
2005 m. gruodžio 9 d. įregistruota Dubičių krašto bendruomenė. 2015 m. liepos 16 d. Prezidentės dekretu Nr. 1K-397 patvirtintas Dubičių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV a. pabaiga | Dubičių valsčiaus centras | ? |
| XIX a. – 1915 m. | Lydos apskritis | |
| 1920–1926 m. | Kaniavos valsčius | Naugarduko vaivadija |
| 1926–1930 m. | Kaniavos valsčius | Vilniaus vaivadija |
| 1930–1940 m. | Varėnos valsčius | Vilniaus vaivadija |
| 1940 m. | Rodūnios rajonas | Baranovičių sritis, Baltarusijos TSR |
| 1940–1941 m. | ? | Alytaus apskritis |
| 1941–1946 m. | Rudnios valsčius | |
| 1946–1950 m. | Varėnos apskritis | |
| 1950–1977 m. | Dubičių apylinkės centras | Varėnos rajonas |
| 1977–1995 m. | Kaniavos apylinkė | |
| 1995– | Kaniavos seniūnija | Varėnos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 330 žmonių, iš kurių 296 užsirašė lietuviais, 31 lenkais ir 3 žydais.[7]
 | |||||||||
| 1795 m. | 1845 m. | 1866 m. | 1905 m.[8] | 1921 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1976 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 108 | 123 | 100 | 301 | 330 | 326 | 477 | 479 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | ||
| 452 | 405 | 462 | 388 | 291 | 216 | - | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Bronius Krakevičius – Lietuvos fotografas, kunigas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Dubičiai nuo Dubičių pilies -
Dubičiai -
Senieji Dubičiai -
Ūla ties Dubičiais -
Dubičių kapinės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 18.
- ↑ Vidas Abromaitis. Ūlos kraštas. Rankraštis. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 2000.
- ↑ Dubicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 187 psl. (lenk.)
- ↑ Dubičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 168 psl.
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Dubičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 436 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Dubičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 178 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Dubičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 462
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dubičiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 300 psl.
- Kai Dubičiai miestu vadinti Archyvuota kopija 2008-03-02 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||