1921 m. Lenkijos gyventojų surašymas
1921 m. Lenkijos gyventojų surašymas (arba Pirmas bendrasis gyventojų surašymas; lenk. Pierwszy Powszechny Spis Ludności) – pirmasis Antrosios Lenkijos Respublikos gyventojų surašymas, atliktas 1921 m. rugsėjo 30 d. Surašymą įvykdė Pagrindinis statistikos biuras (lenk. Główny Urząd Statystyczny). Kitas gyventojų surašymas šalyje įvyko po dešimties metų, 1931 m.
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl vykstančio karo surašymas apėmė ne visą tarpukario Lenkijos teritoriją. Aukštutinė Silezija Tautų Sąjungos buvo pripažinta Lenkijai jau po surašymo įvykdymo, o padėtis Rytų Galicijoje vis dar buvo nestabili ir chaotiška, todėl surašymo duomenys regione buvo taisomi, kas vėliau sukėlė daugiau problemų.[1] Kariuomenė ir jos jurisdikcijoje esantys tarnautojai nebuvo įtraukti į surašymą. Kai kuriose teritorijose rezultatus iškreipė karo sukeltas gyventojų bėgimas.[2]
Kai kurios šiandien esminėmis laikomos gyventojų kategorijos nebuvo įtrauktos į surašymą. Pavyzdžiui, ukrainiečiai registruoti kartu su rusinais (įvardinti kaip rusėnai). Vienintelis šias grupes skirti leidžiantis faktorius yra religija: 2667840 gyventojų (68,4 % įrašytųjų rusinais) registruoti graikų katalikais, 1207739 (31 %) – stačiatikiais, tačiau registracija pagal kalbas nevykdyta taip, kaip tai daryta 1931 m. surašyme. Nei ukrainiečiai, nei Karpatų rusėnai, nei polešukai surašyme nebuvo įvardinti kaip tokie.
Nastazijos Kairiūkštytės teigimu surašymo vykdytojai neretai stengėsi kuo daugiau vietos gyventojų užrašyti lenkais, Vilniaus krašte tai daryta galimai siekiant parodyti lenkų tautos dominavimą. Gyventojai registruoti lenkais vien dėl to, kad mokėjo lenkų kalbą. Surašymo duomenimis Lydos apskrityje 1931 m. gyveno 2400 lietuvių, t. y., 7,5 karto mažiau nei buvo registruota 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo metu. Lenkų minėtuoju laikotarpiu padaugėjo apie 15 kartų. Pelesoje gyventojus surašinėję mokytojai iš 389 kaimo gyventojų 163 registravo lenkais, nors vietinių teigimu tuo metu ten gyveno tik 24 nelietuviai, panaši situacija buvo ir Pavalakėje.[3]
Tautybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Tautybė | Tautybė lenkų kalba | Tautybė prancūzų kalba | Kiekis | Visų dalis |
|---|---|---|---|---|
| Iš viso | 25694700 | 100 % | ||
| lenkai | polska | polonais | 17789287 | 69,23 % |
| rusėnai | rusińska | ruthènes | 3898428 | 15,17 % |
| žydai | żydowska | juifs | 2048878 | 7,97 % |
| baltarusiai | białoruska | biėlorusses | 1035693 | 4,03 % |
| vokiečiai | niemiecka | allemands | 769392 | 2,99 % |
| lietuviai | litewska | lithuaniens | 24044 | 0,09 % |
| rusai | rosyjska | russes | 48920 | 0,19 % |
| tuteišiai | tutejsza | indigène | 38943 | 0,15 % |
| čekai | czeska | tchèques | 30628 | 0,12 % |
| kiti | inna | autre | 9856 | 0,04 % |
| nežinoma | niewiadoma | inconnue | 631 | ~0,002 % |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Joseph Marcus (1983). Social and Political History of the Jews in Poland, 1919-1939. Walter de Gruyter. p. 17. ISBN 9027932395.
- ↑ Library of Congress. Census Library Project, Henry Joachim Dubester, United States. Bureau of the Census (1948). Poland. Census of 1921. National censuses and vital statistics in Europe, 1918-1939: an annotated bibliography (U.S. Govt. Print. Off.). p. 145 – via Google Books.
- ↑ Kairiūkštytė, Nastazija (2016-06-02). „Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte“. Nuoroda tikrinta 2018-04-17.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bendri duomenys:
- Gyvenvietės:
- Surašymo pagal tautybes rezultatai (lenk.), (pranc.)
| |||||||||||||||||||||||||
