Kaniavos valsčius
54°05′š. pl. 24°43′r. ilg. / 54.09°š. pl. 24.71°r. ilg.
| Kaniavos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1509 – 1944 | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kaniava |
 Rusijos imperija | |
| Vilniaus gubernija | Lydos apskritis (1862–1915) |
 Lenkija | |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1930) | Lydos apskritis (1919–1926) Vilniaus-Trakų apskritis (1926–1930) |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Eišiškių apskritis (1941–1944) |
Kaniavos valsčius (rus. Конявская волость, lenk. gmina Koniawa) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaniava.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas nuo 1509 m. Carmečiu atkurtas 1862 m.[1] priklausė Vilniaus gubernijai.[2]
1925 m. liepos 1 d. iš dalies Kaniavos valsčiaus įkurtas Varėnos II valsčius.[3] 1926 m. gegužės 4 d. valsčius iš Lydos apskrities perduotas Vilniaus-Trakų apskričiai.[4] 1930 m. gegužės 19 d. dalis valsčiaus perduota Rodūnios valsčiui ir Eišiškių valsčiui,[5] o birželio 3 d. Kaniavos valsčius panaikintas, jo teritoriją perduotant Varėnos II valsčiui.[6] Valsčius neilgam atkurtas II pasaulinio karo metais.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4879 | 466 kiemai [7] | 61 | ||
| 1874 m. | 4507 | 514 kiemų [8] | 5 seniūnijos | 74 | |
| 1880 m. | 5320 | 479 kiemai [9] | 5 seniūnijos | 79 | |
| 1885 m. | 6768 | 460 kiemų [10] | 5 seniūnijos | 67 | |
| 1890 m. | 6918 | 460 kiemų [11] | 5 seniūnijos | 67 | |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] |
|---|---|
| Čepelūnai | Чепелунское |
| Kaniava | Конявское |
| Kriviliai | Кривильское |
| Nočia | Начское |
| Rudnia | Рудницкое |
| Iš viso: | 5 seniūnijos |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[16]
- Aladiškės, k.
- Aladiškės, plv.
- Barteliai, k.
- Bieliūnai (Бялюнцы), k., plv.
- Būdos, k.
- Cibonys, k.
- Čepelūnai, plv.
- Dainava, k.
- Daržininkai, k.
- Didžiosios Zervynos, k.
- Dipiškės, vs.
- Drucminai, k.
- Dubičiai, k.
- Gineliai (Гінэлі), k.
- Gribaša, k.
- Gumbiškės, vs.
- Kalėdonys, k.
- Kalviai, k.
- Kamaraučiškės, kolonija
- Kamorūnai, k.
- Kaniava, k.
- Kaniavėlė, k.
- Kaniūkai, k.
- Karužiškiai (Харужыцы), plv.
- Kašėtos, k.
- Kaziukonys, k.
- Kijučiai, k.
- Kijučiai, plv.
- Kriviliai, k.
- Krokšlys, k.
- Krukliai, k.
- Kudajūnai (Кудаюнцы), k.
- Lynežeris, k.
- Mantotai, k.
- Mažosios Zervynos, k.
- Melekonys, k.
- Meškadonys, bajork.
- Mickonys (Міцканцы), bajork.
- Miežionys (Межанцы), k.
- Mikalčiūnai, k.
- Molinė, vs.
- Nočia (Нача), mstl., plv.
- Noškūnai, k.
- Paąžuolė, k.
- Pabaronė, k.
- Palkabalis, k.
- Panočiai, k.
- Papiškės, k.
- Pasgrinda, k.
- Pasgrinda, bajork.
- Pauosupė, vs.
- Pikiškės, bajork.
- Puišys, k.
- Puzeliai (Пузелі), bajork.
- Razumna, k.
- Riliškiai, k.
- Rudnia, k.
- Senkonys, k.
- Smilginiai (Смільгіні), bajork.
- Stoniūnai, k.
- Strėžiūnai, k.
- Šarkučiai, bajork.
- Šiliniai, k.
- Talmantai (Тальмонты), bajork.
- Ulbinai, k.
- Ūta, k.
- Vozbūniškės (Вадзбунішкі), plv.
- Vydeniai, k.
- Žagariai, bajork.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 1921 m. surašymą valsčiuje gyveno 8806 žmonės:[17]
- Lietuviai – 55,39% (4878);
- Lenkai – 43,53% (3834);
- Žydai – 0,9% (80);
- Baltarusiai – 0,06% (6);
- Rusai – 0,06% (6);
- Ukrainiečiai – 0,02% (2).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1900 | Paąžuolė | Rapolas Mackonis, rašytojas | 1982 |
| 1922 | Paąžuolė | Jonas Mackonis, tapytojas | 2002 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mokyklos istorija. Archyvuota kopija 2023-07-22 iš Wayback Machine projekto. Lm.lt (tikrinta 2022-07-25).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
- ↑ Vytautas Česnulis. „Varėnai 150 metų“. – Vilnius, Rotas, 2012. ISBN 978-9955-832-52-2. // psl. 36–37
- ↑ Dz.U. 1930 nr 37 poz. 311
- ↑ Dz.U. 1930 nr 42 poz. 365
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 290 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 413 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 166–168 psl.
- ↑ Каняўская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-07-03).
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)