Drezdeno Elbės slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Drezdeno Elbės slėnis
Pasaulio paveldo sąrašas

050628-elbtal-vom-luisenhof.jpg
Vieta Vokietijos vėliava Vokietija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, iv, v
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1156
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 2004  (28-oji sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Drezdeno Elbės slėnisVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Drezdeno Elbės slėnis (vok. Kulturlandschaft Dresdner Elbtal) yra kultūrinis kraštovaizdis ir buvęs Pasaulio paveldo objektas, besidriekiantis išilgai Elbės upės Drezdene, Saksonijos žemės sostinėje Vokietijoje. Slėnis yra 1,5–3 km pločio, tęsiasi maždaug 20 km ir eina per Drezdeno baseiną, yra vienas iš dviejų pagrindinių kultūrinių kraštovaizdžių, sukurtų per šimtmečius išilgai Vidurio Europos upės Elbės, žemiau kartu su Desau-Verlico sodų karalija.

Elbės slėnis, tiltas Waldschlößchenbrücke
Vaizdas nuo Dievo motinos bažnyčios
Vaizdas nuo Marijos tilto į Vidinį Noištatą
Tiltas „Žydrasis stebuklas“

Pasaulio paveldo statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elbės slėnis 2004 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. 2006 m. pateko į šio sąrašo objektų rizikos grupę dėl numatyto pastatyti tilto per Elbę. 2009 m. Elbės slėnis išbrauktas iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo, nes Drezdene buvo pastatytas tiltas Waldschlößchenbrücke, sudarkęs kultūrinį kraštovaizdį.[1][2] Tai buvo antras objekto išbraukimo atvejis UNESCO istorijoje (po baltojo orikso rezervato Omane).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elbės slėnio kultūrinis kraštovaizdis apima Drezdeno miesto teritoriją, driekiasi nuo Lošvico (Loschwitz) mikrorajono pietryčiuose žemyn, pasroviui, iki Ostragehege lygumų šiaurės vakaruose. Miškingi Elbės šlaitai Lužicų plynaukštėje ir Dresdeno šile šiaurės rytuose apsaugo slėnį nuo atšiaurių vėjų. Vyraujant vidutinei metinei temperatūrai nuo 9,3 iki 10°C, yra geros sąlygos vystyti vynuogininkystę. Elbės pakrantėse plyti užliejamos pievos, kurios dėl nuolatinių potvynių grėsmės liko natūralios, neužstatytos. Kraštovaizdis saugomas pagal 1992 m. ES rūšių buveinių direktyvą, įskaitant daug mažesnių saugomų teritorijų.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenviečių ir miestų architektūra Elbės slėnyje atspindi Drezdeno – Saksonijos monarchų rezidencijos – raidą nuo renesanso laikų. Lankytinos vietos yra Albrechtsbergo pilis slėnio šiauriniuose šlaituose, Pilnico pilies ir peizažinio parko kompleksas, inžineriniai statiniai - santvarinis tiltas „Žydrasis stebuklas“ (1893), Drezdeno funikulierius (1895), kabantis vienbėgis (1901), Jenicės pramoniniai rūmai (1909).

Senajame miesto centre puikus reginys į upę atsiveria nuo Briulio terasų, vadinamų „Europos balkonu“. Šioje pusėje stovi liuteronų Dievo Motinos bažnyčia, Zempero opera, Cvingerio rūmai, Drezdeno pilis, Drezdeno katedra, sujungta su monarchų rūmais. Dešiniajame krante, priešais, įsikūręs istorinis Vidinio Noištato (Innere Neustadt) rajonas. Čia aplink Saksonijos žemės kanceliariją įsikūręs vyriausybinis kvartalas, Japonų rūmai. Reginį papildo neseniai pastatyta Naujoji sinagoga, rekonstruoti Saksonijos landtago rūmai. Į slėnį patenka tokių istorinių priemiesčių kaip Blazevico bei pramoninių rajonų dalys.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]