Dorijos Heksapolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mažosios Azijos istorinis regionas:
Dorija (Δωρίς ἡ ἐν Ἀσίᾳ)
The ruins of the Mausoleum at Halicarnassus.jpg
Šalis Graikija, Turkija
Tautos Dorėnai
Valstybės Dorijos Heksapolis
Miestai Halikarnasas, Lindas, Kosas ir kt.
Ancient Anatolia nor.png
Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Likaonija, Likija, Lydija, Mysija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Eolidė, Jonija, Dorija, Kipras

Dorijos Heksapolis (gr. Δωρικὴ Ἑξάπολις = Dorike Heksapolis), arba Dorija, Doridė (gr. Δωρίς = Doris) – istorinis regionas Egėjo jūros salose ir gretimose teritorijose Anatolijos pietvakarinėje pakrantėje (dabar Turkija). Kad atskirti nuo kitos Dorijos buvusios Balkanų pusiasalyje, jis dar vadinama Azijos Dorija (gr. Δωρίς ἡ ἐν Ἀσίᾳ = Doris e en Asia).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dorijos gyvenvietės

Dorija buvo jūrinis regionas, kuris apėmė dvi dideles dalas - Kosą ir Rodą, o taip pat kelis Mažosios Azijos pusiasalius, išsikišusius tolyn į jūrą. Herodotas teigia, kad iš viso čia buvo 6 graikų poliai, kurie ir davė pavadinimą regionui. Heksapolis reiškia "6 miestai". Šie miestai buvo Kosas (Koso saloje), Lindas, Jalisas, Kemeiras (Rodo saloje) ir Halikarnasas bei Knidas (žemyne).[1]

Regionas šiaurėje ribojosi su Jonija, o žemyne - su Karija. Į vakarus nuo jo buvo Kretos sala ir Kikladų salos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

II tūkst. pr. m. e. regione kirtosi kelios civilizacijos. Žemyne ir Koso saloje gyveno luviai (proto-karai), kalbėję viena iš Anatolijos kalbų. Tuo tarpu Rodo salos seniausius gyventojus graikai vadino telchinais (gr. Τελχῖνες = Telchines), ir nuo XVI a. pr. m. e. ši sala priklausė Mikėnų kultūros arealui[2]. Homeras mini, kad Rodo salos gyventojai dalyvavo Trojos kare graikų pusėje.

Tačiau II-I tūkst. pr. m. e. sandūroje visame regione įsigalėjo graikai, iš Balkanų atsinešę dorėnų tarmę, kas ir davė pavadinimą šiam regionui. Jie steigė visame regione savo gyvenvietes, kurios organizavosi į polius. Taip atsirado Dorijos Heksapolis, kurio narius jungė bendri interesai, noras konkuruoti su gretima Jonija[3]. Tai buvo religija paremta sąjunga, nes jos visi nariai reguliariai rinkdavosi žaidynėms netoli Knido miesto. Kadangi kažkuriuo metu Halikarnaso atstovas pažeidė žaidimo taisykles, šis miestas buvo išmestas iš miestų sąjungos.

VI a. pr. m. e. Doriją užvaldė Achemenidų imperija ir priskyrė ją Karijos satrapijai. 377–353 m. pr. m. e. satrapu čia buvo Mauzolas, kuris dalyvavo satrapų sukilime prieš Achemenidų valdžią, bet taip pat ir išgarsėjo Halikarnaso mauzoliejumi. IV a. pr. m. e. regioną valdė Makedonija, vėliau - Ptolemėjų Egiptas.

Romėnų laikais ji priklausė Azijos provincijai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Heodotas Istorija, 144.
  2. E. Herring and I. Lemos, eds. Across Frontiers: Etruscans, Greeks, Phoenicians and Cypriots. Studies in Honour of D. Ridgway and F.R. Serra Ridgway 2006:57–69.
  3. Колобова, Ксения Михайловна. Из истории раннегреческого общества : (о. Родос IX-VII вв. до н.э.) / Ленингр. гос. ордена Ленина ун-т им. А. А. Жданова. — Л.: Изд-во Ленингр. гос. ун-та, 1951. — С. 217. — 340 с.