Krestonija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Graikijos istorinis regionas: Krestonija (Κρεστονία) | |
|---|---|
| Šalis | Centrinė Makedonija |
| Tautos | Krestonai |
| Miestai | Krestonas |
| |
Krestonija (gr. Κρεστονία) – senovinė sritis dabartinės Graikijos teritorijoje, dalis senovinės Trakijos (arba Makedonijos), vėliau užkariauta Makedonijos. Dabar buvusi Krestonijos teritorija įeina į Salonikų ir Kilkidės nomus.
Krestonija buvo kalnuota sritis į šiaurę nuo Migdonijos žemumų. Rytuose ji siekėsi su Bisaltija, o vakaruose ją uždarė Botijos (Tikrosios Makedonijos) žemumos. Krestonijos aukštumose prasidėjo svarbi Migdonijos upės – Echeidoras. Vietos gyventojai buvo nežinomos kilmės gentis krestonai. Spėjama, kad jie galėjo būti senųjų pelasgų palikuonys, kalbėję kitokia kalba nei kamynai trakai ar makedonai.
I tūkst. pr. m. e. kraštą kurį laiką valdė Peonija ir Trakija. VI a. pr. m. e. Bisaltiją užėmė Achemenidų imperija. Makedonijos karalystės karalius Aleksandras I (498–454 m. pr. m. e.) įjungė Kresoniją, kaip ir gretimą Bisaltiją į savo valstybės sudėtį. Vėliau Krestonija buvo makedonizuota ir tapo istorinio Makedonijos regiono dalimi.
| |||||||||||||||||||||
_la.svg)