Graikų kolonijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis:
regionai, poliai, kolonijos
Klasikinis laikotarpis:
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l.
Makedonijos imperija (Argeadai)
Helenizmas
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga
Romos imperija:
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija

Senovės graikų kolonijos – iš Graikijos kilusių helenų (jonėnų, dorėnų ir eoliečių) sukurtos kolonijos, egzistavusios I tūkst. pr. m. e. Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolonijų kūrimo priežastys buvo labai įvairios. Iš pradžių jas skatino karai tarp atskirų regionų, svetimšalių antpuoliai, pilietiniai neramumai miestuose valstybėse ar gyventojų skaičiaus perviršis. Vėlesniais laikais kolonijos buvo kuriamos tikslingai, siekiant plėsti prekybą ir ekonominį klestėjimą.

Graikų kolonijų kūrimas siejamas su archajiniu laikotarpiu, ir pirmosios jų buvo įkurtos IX a. pr. m. e. išeivių iš Eubojos. Vėliau į kolonizaciją įsijungė ir kiti poliai, kurių iš viso dalyvavo beveik 30. Vieni aktyviausių kolonistų buvo miletiečiai. Antroji kolonizacijos banga buvo VI a. pr. m. e.

Archajinio laikotarpio pabaigoje, apie V a. pr. m. e. graikų kolonijos buvo išsimėčiusios visoje Viduržemio jūroje (daugiausia šiaurinėse jos pakrantėse), taip pat aplinkui Juodąją jūrą. Tik labai nedidelė dalis jų buvo Šiaurės Afrikos pakrantėse, Kipre ir pietinėje Mažojoje Azijoje. Tuose regionuose buvo stipresnė finikiečių hegemonija.

Kolonijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Graikų ir finikiečių kolonijos

Graikų kolonijų priskaičiuojama apie 1500. Jos buvo dalinamos į dvi skirtingas grupes. Apoikijos (gr. ἀποικία = apoikia) tapdavo nepriklausomais miestais-valstybėmis, o emporijos (gr. ἐμπορία = emporia) buvo visiškai priklausomos nuo savo metropolijos ir naudotos kaip miestai-tarpininkai, prekiaujant su vietos tautomis. Specifinė pastarųjų rūšis buvo kleruchijos (gr. κληρουχία = klērouchia), VI a. pr. m. e. kurtos Atėnų.

Svarbiausi graikų poliai-kolonistai buvo šie:

Svarbesnės graikų kolonijos buvo šios: