Gandingos piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gandingos piliakalnis
[[Image:|250px]]

Gandingos piliakalnis
Koordinatės
55°53′12.9″ š. pl. 21°46′18″ r. ilg. / 55.886917°š. pl. 21.77167°r. ilg. / 55.886917; 21.77167Koordinatės: 55°53′12.9″ š. pl. 21°46′18″ r. ilg. / 55.886917°š. pl. 21.77167°r. ilg. / 55.886917; 21.77167
Savivaldybė Plungės rajonas
Seniūnija Nausodžio seniūnija
Aukštis 32 m
Plotas 78x33
Priešpilis 38x110–130
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – XIII a.
Žvalgytas 1949, 1964
Tirtas 1964 m.
Registro Nr. A791KP / 23967, 23968, 5468/ AR782

Gandingos piliakalnis su gyvenviete ir kapinynas , žemaičių kalba Gondingos piliakalnis, Gondingos pilis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A791KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR782) – piliakalnis ir kapinynas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Gandingos kaimo rytiniame pakraštyje, Nausodžio seniūnija, Babrungo dešiniajame krante. Pasiekiamas iš plento (166) Plungė – Kuliai pasukus dešinę link Stonaičių, už 670 m vėl pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 430 m, už sodybos dešinėje paėjus 230 m į dešinę, į pietryčius.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį juosia upė ir supa daubos. Šlaitai statūs, 16–18 m aukščio. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 78x33 m dydžio, 2 m žemesne pietine puse, su ryškiu kultūriniu sluoksniu. Aikštelės pietvakariniame pakraštyje yra apie 70 m ilgio ir 8 m pločio ir 1 m aukščio lanko pavidalo pylimas, už jo griovys ir dar vienas, žemesnis, pylimas nugriuvusia pietine puse. Aikštelės vakarų – šiaurės vakarų krašte supiltas 70 m ilgio, 4 m aukščio, 60 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas - 10 m aukščio. Šlaitai statūs, 32 m aukščio.[1]

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra trapecijos formos papilys. Jo aikštelė orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, yra 38 m ilgio (įskaičiuojant sunaikintą pylimą) ir 110 m pločio pietryčiuose bei 130 m šiaurės vakaruose. Aikštelės vakariniame krašte yra 0,8 m aukščio, 11 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 2 m gylio griovys; gynybiniai įtvirtinimai geriau išlikę šiaurės rytų krašte.

Piliakalnis labai apardytas arimų: nuskleisti pylimai, užlyginti grioviai. Aikštelės R ir PV kraštai nugriuvę kartu su čia buvusiais pylimais. Aikštelė ir dalis šlaitų dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais.

Už papilio į šiaurės vakarus 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, joje išliko iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. 400 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, į šiaurę nuo papėdės gyvenvietės yra V a.XIII a. senkapis. Apie 0,84 km į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra kapinynas, už 2,4 km – alkakalnis, vadinamas Apieros kalnu.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pradžioje į upę griūvančios aikštelės kraštą tyrinėjo Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.

Kapinyne aptikta XI a. - XII a. nedegintų mirusiųjų kapų. Surinkta įkapių ir pavienių V a. - VIII a. dirbinių: pasaginių segių, kryžinių smeigtukų, ietigalių, molinių svarelių ir kitų. Kai kurie daiktai apdegę.[2] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Šiaulių Aušros muziejus ir Žemaičių muziejus Alka.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gandinga priklauso seniausiam Lietuvos gyvenviečių tinklui, kuris formavosi dar valstybingumo susidarymo išvakarėse kaip gentinių susivienijimų centrų sistema, turinti ryškią gynybinę funkciją. Juosiama giliai įsirėžusių Babrungo slėnio kilpų, Gandinga praeityje garsėjo patogia gynybine padėtimi. Deja, rašytiniai šaltiniai apie tai labai skurdūs. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima Gondingos pilis.

Gandingos kūrimosi pradmenys, kaip ir vietovardžio kilmė, glaudžiai susiję su žemaičių etnogeneze ir kadaise čia gyvenusiais kuršiais. Tai liudija legendų gausa ir paplitę mitologiniai įvaizdžiai. Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta net 14 legendų. Mitologiškai reikšminga yra ir paini Gandingos vandenų struktūra, kilpomis išraizgyta tarp sudėtingų paviršiaus formų. Rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie tai, kad Gandingos apylinkėje buvusi stabmeldžių šventykla, kurioje kūrenta šventoji ugnis. Gandingos mitologiją tyrinėjo L. Kšivickis, Norbertas Vėlius, Motiejus Valančius.

Kada įsikūrė pirmoji pilis, galima pasakyti tik apytikriai. Gandingos įtvirtinimų pradžia yra vėlyvesnė negu kai kurių ankstyvųjų nedidelių ir menkai stiprintų piliakalnių apylinkėje. Tačiau tarp didesnių sustiprėjusių genčių įrengtų piliakalnių su medžio ir žemės įtvirtinimų perimetrinėmis pilaitėmis, Gandingą galime laikyti viena ankstesnių. Kaip liudija senųjų gyventojų pėdsakų gausumas Babrungo paslėniais, Gandingoje įsitvirtinusios gentys racionaliai pasinaudojo patogiu vietovės reljefu ir gamtiniais turtais (augalija, gamtiškai drenuotais lydiminės žemdirbystės sklypais), todėl ilgainiui pralenkė daugelį aplinkinių genčių. Rasti radiniai apima I tūkstantmetį ir II tūkstantmečio pradžią, o laipsniškas jų gausėjimas IX a. – XIII a. rodo Gandingos komplekso svarbą bei gyventojų skaičiaus augimą.

Intensyvėjantys prekybos mainai bei kariniai konfliktai lėmė ankstyvas valstybingumo užuomazgas kuršių žemėse. Per daugelį šimtmečių trukusias kovas Žemaitijoje susiformavo bene tankiausias gynybinių įrenginių tinklas, kurio viena grandžių buvo medinė Gandingos pilis. Šiandien iš archeologinių radinių galima spręsti, kad Gandingos pilis buvo sunkiai prieinama, ir tik iš vakarų pusės.

XIII a.XVIII a. Gandinga buvo valsčiaus centras, 15291567 m. ji randama neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąraše. Nunykusi dar viduramžiais, Gandinga rašytiniuose šaltiniuose beveik neminima.[3]

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad piliakalnyje yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Laivių piliakalnis 25 km
Imbarės piliakalnis 19,5 km
Gintališkės piliakalnis 17 km
Surblių piliakalnis 9 km
Nausodžio piliakalnis 1 km
Stanelių piliakalnis 12 km
Varkalių piliakalnis 0,6 km
Blank-50px.png
Mišučių piliakalnis 21 km
Kačaičių piliakalnis 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Getautės piliakalnis 33 km
Lauko Sodos piliakalnis 30 km
Gerduvėnų piliakalnis 26 km
Antkalnio piliakalnis 31 km
Žvaginių piliakalnis 16 km
Pauškių piliakalnis 14 km
Lekemės piliakalnis 6,5 km
Stalgėnų piliakalnis 8 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 60 (Nr. 187)
  2. Gandingos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 405 psl.
  3. Lietuvos pilys ir piliakalniai. Gandingos piliakalnis
  • M. Godliauskas Gondingos pilė // Szwiesa (Tilžė). 1888. Nr.3. P.91-94.
  • Gondinga // Trimitas. 1921. Nr.47. P.22-26.
  • I. Končius. Gondingos pilis // Lietuvos žinios. 1910. rugsėjo 25 d. (spalio 8 d.). P.3
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 29, 30, 38, 80, 87.
  • Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 29, 30, 39, 88-89.
  • Кживицкий Л. Жмудские пилькалнисы // Известия Императорской археологической коммиссии. Санкт-Петербург. Выпуск 29, 1909. с. 99, 128.
  • Kumšlytis L. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis. Šiauliai, 1933. Nr. 4, p. 24–36.
  • Labanauskas K. Gandingos piliakalnio šlaitų tvirtinimas ir teritorijos sutvarkymas Plungės rajone. Paruošiamieji darbai. Istorinė apybraiža. Tomas II. V., 1985 (VAA. F. 5, b. 3556 A).
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 157.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 60.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Ramanauskas V., Balčiūnas V. Gandingos piliakalnio šlaitų tvirtinimas ir teritorijos sutvarkymas Plungės rajone. Paruošiamieji darbai. Fotofiksacija. Tomas VI. V., 1984. (VAA. F. 2, b. 1128-1).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]