Antanas Maciulevičius (1948)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Maciulevičius
Gimė: 1948 m. gegužės 3 d. (70 metų)
Darsūniškis, Kaišiadorių raj.
Tėvas: Albertas Maciulevičius
Motina: Ona Jakubauskaitė-Maciulevičienė
Sutuoktinis(-ė): Virginija Lukšaitė
Vaikai:

Kristijonas

Veikla: kino režisierius
Alma mater: 1982 m. Maskvos VGIK
Žinomas už: dokumentinio kino režisūra

Antanas Maciulevičius (g. 1948 m. gegužės 3 d. Darsūniškyje , Kaišiadorių raj.) – Lietuvos kino režisierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1948 m. gegužės 3 d. Darsūniškyje, Kaišiadorių rajone, miškininko tremtinio Alberto Maciulevičiaus šeimoje. Brolis – aviatorius Rimvydas Maciulevičius.

Baigė Darsūniškio aštuonmetę mokyklą. Šeimai persikėlus į Švenčionių rajoną, mokėsi Švenčionėlių vidurinėje mokykloje. 1982 m. baigė režisūros fakultetą Maskvos VGIK. Buvo Juozo Miltinio auklėtinis, baigė jo dramos studiją.

A. Maciulevičius ne tik dirba režisieriaus darbą, bet ir savo unikalią patirtį perteikia vaikams bei jaunimui paties įkurtoje Kūrybinių galių ugdymo studijoje „Kastalija“.[1] Joje mokiniai užsiima savikūra ir savišvieta.

Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kino režisierius Antanas Maciulevičius savo kūrybos kelyje pirmuosius žingsnius pažymėjo skambiu akcentu – tapo Respublikinio kino mėgėjų festivalio nugalėtoju vaidybinių filmų kategorijoje. Tai, galimai, ir tapo lemiančiu faktoriumi pasirenkant profesiją. Praėjusio XX amžiaus septyniasdešimtųjų pabaigoje sėkmingai įstojęs į tuo metu vienintelę aukštąją kino mokyklą VGIK‘ą – sėkmingai ją baigė 1982 metais. Iškalbingu faktu pažymėtas jo diplominis darbas, kurio meno vadovu buvo Vytautas Žalakevičius. Kūrybinės asmenybės formavimui neabejotiną įtaką turėjo ir bendravimas su Panevėžio dramos teatro įžymybėmis, ir su joms vadovavusiu Juozu Miltiniu. Tuo laikmečiu nufilmuota unikali kino medžiaga tapo atspirties tašku kuriant juostą, skirtą Maestro. Darbo Lietuvos kino studijoje metais Antanas Maciulevičius įsiminė kaip principingas, emocionalus, ambicingas kolega. Lietuvos kinometografiją ištikusi griūtis sujaukė daugelio likimus, nutraukė profesijos gijas, išvijo į gatvę“, daugelį profesionalų pavertė „vidutiniokais“. Formuojant kino metraštininkų būrį, daugelis atkrito, neišlaikę menkos darbo, o tuo pačiu ir uždarbio apimties. Kūrėjas neteko galimybės reikštis kaip autorius, filmo autorius. Kino metraščio taryba negailestingai atmeta subjektyvų, autorinį „matymą“ ar vertinimą, analitinį požiūrį. Palikti kino studijoje įamžintus svarbiausius valstybės įvykus, asmenybes, – tai skausmingas kūrėjui momentas, atsisakant filmo esmės – saviraiškos. Antanas Maciulevičius perprato šio metraštinio dokumentikos žanro specifiką ir tapo vienu pagrindinių „laiškų ateičiai“ autoriumi. Jo sukurti leidiniai jau dešimtmetį „gyvąją“ naujosios Lietuvos istoriją Valstybės archyve kaupiamą, profesionaliai paruoštą dokumentą apie mus – tiems, kurie bus „po mūsų“. Režisierius Rimtautas Šilinis

Kino režisierius Antanas Maciulevičius atstovauja originalią meninės dokumentikos kryptį, jungiančią unikalių dokumentų autentiškumą su laisvu meninių situacijų režisavimu ir sąmoningu pozityvių socialinių pasikeitimų stimuliavimu konkrečiose filmavimo aprėpties zonose. Jo kūryboje yra kažkas iš Miltinio mokyklos etoso, t. y. jo intelektualizmo, maksimalaus dvasinių jėgų įtempimo ir nuolatinio gyvenimo intensifikavimo. Jo filmai niekada nėra paprasti, faktografiški laiko liūdijimai, bet visada kūrybiškai įprasminti, ypatingai sureikšminti, gausiai „pripakuoti” simbolikos, aliuzijų, įvairių kultūros ženklų, praverenčių duris į tai, kas neišsemiama, neišpasakojama, neaprėpiama. Savo mąsliomis prasmėmis jie peržiangia visas dokumentais paliūdytas vietas ir laiko momentus lyg jame būtų kai kas sukaupta iš tos stichiškos Orvydų dvasios, kuriai interpretuoti, sureikšminti ir išsaugoti buvo skirtas „Akmenorius“. Romantinė jausena, simbolinė mąstysena asocialūs pasižvalgymai vienija „Akis virš kryžių“, „Lietuvą tarp praeities ir ateities“, „Ecce homo“, „Labas vakaras, monsieur Miltini!“ ir kt. Ženklų ir simbolių konsteliacijos formuoja pagrindinį jo filmų audinį ir suteikia jiems monumentalumo. Čia niekur nėra rutininių smulkmenų, niekniekių ir paviršutiniško žiūrėjimo į daiktus ir žmones. Visur postūmis į netikėtą, reiškinius sutaurinančią teatralizaciją, iš kurios išspaudžiama kažkas daugiau, negu mato akis ir siekia vaizduotė. Mįslingai atsiliepdamas į svarbiausius šių dienų pasaulio reiškinius bei įvykius, jų interpretacijomis jis išbando ir pats save, ir savo personažus, ir publiką. Paskui savo filmus jis eina į jų gimtas vietas, kad katalizuotų produktyvius socialinius ir kultūrinius pasikeitimus. Jam ne vis tiek, kas darosi su jo filmų personažais po to, kai filmas pastatytas. Dokumentinio filmo personažai jam nėra tik medžiaga, reikalinga filmui, bet nauja socialinė struktūra, į kurią jis grįžta, kad suformuotų visai naują filmo ir tos struktūros gyvenimo etapą. Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas dr.doc.K.A.Stoškus

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Maciulevičius sukūrė keletą epizodinių vaidmenų kine:

  • „Petro jaunystė“ (Peters Jugend, 1980 m., VDR, SSRS)
  • „Didelių darbų pradžioje“ (В начале славных дел, 1980 m., VDR, SSRS)

Režisuoti filmai:

Kino apybraižos „AVIACIJOS PASAULIS“:

  • Nr. 13 (82) 2005 liepos 1 d. „Didžioji banga“
  • Nr.17 (86) 2005rugpiūčio 26 d. „Stradivarijaus smuikas“
  • Nr. 20 (89) 2005 spalio 7 d. „Sidabrinė grandinėlė“

Valstybės kino metraštis:

  • „Karalius Mindaugas“ (2003 m., 30 min.)
  • „Algirdas Brazauskas. Monologai.“ (2003 m., 30 min.)
  • „Trys naktys“, 2005 m. 30 min.
  • „Europos laive. Pirmieji metai.“ (2005 m., 26 min.)
  • „Lietuvos kelio beieškant“, (2005 m. 32 min.)
  • „Įvykiai-2005“ (2005 m., 28 min.)
  • „Žvilgsnis į ateitį“, (Lietuvos fizikos mokslas – 2006 m.) (2006 m., 23:30 min.)
  • „Miškas ošia, verkia, gaudžia...“ (2005 m., 25:30 min.)
  • „Lietuvos energetika“ (2005 m., 25:40 min.)
  • „Savivaldybių tarybų rinkimai“ (2007 m., 24 min.)
  • „Konstitucijos sargyboje“ (Aštuoni monologai) (2007 m., 27 min.)
  • „Lietuvos istorija Giedriaus Kazimierėno tapyboje“ (2007 m., 27 min.)
  • „Šimtamečiai.(V.J. Jonynas, J. Miltinis, B. Brazdžionis.)“ (2007 m., 22:30 min.)
  • „Traukinys link ateities“ (2007 m., 25 min.)
  • „Ar lietuviai atras Lietuvą?“ (2008 m., 25 min.)
  • „Bendrinė kalba ir tarmės“ (2008 m. 22 min.)
  • „Disidentai“ (2008 m., 30 min.)
  • „Seimo rinkimai – 2008 m.“ (2008 m., 30 min.)
  • „Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Rinkimai į Europarlamentą“ (2009 m., Nr. 1 (1842), 29 min., Op. Viktoras Radzevičius)
  • „Lietuvos savivaldos perspektyvos“ (2011 m., Nr. 2 (1850), 27;59 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Kaip valdyti valstybę“ (2012 m., Nr.1 (1853), 27;46 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Meilei Lukšienei  100 metų“ (2013 m., Nr.1 (1855), 28;08 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Pinigai, pilietis valstybė“ (2013 m., Nr.5 (1859), 21;41 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Lietuvos energetikos kelias“ (2013 m., Nr.7 (1861), 26;40 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „LR Prezidento ir Europos parlamento rinkimai 2014“ (2014 m., Nr.1 (1863), 29;28 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Lietuvos archyvai – tautos istorinė atmintis“ (2014 m., Nr.3 (1865), 35;16 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Lietuvos pramonės pokyčiai“ (2014 m., Nr.7 (1869), 25;32 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Energetinė nepriklausomybė“ (2015 m., Nr.4 (1874), 20;47 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)
  • „Lietuvos nepriklausomybės akto atkūrimo 25-metis. Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės“ (2015 m., Nr.6 (1876), 32;28 min., Op. Kornelijus Matuzevičius)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]