Cešyno kunigaikštystė

	Těšínské knížectví ; Cešyno kunigaikštystė
	Bohemijos vasalė nuo 1327
	Herbas
	Location of Cešyno kunigaikštystė 1281 (geltona)
Sostinė	Cešynas
Kalbos	lenkų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Racibužo	1281 m., 1281
- Prijungta prie Prūsijos	1918 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Cešyno kunigaikštystė, Cešyno hercogystė, Tešeno hercogystė (ček. Těšínské knížectví; lenk. Księstwo Cieszyńskie, vok. Herzogtum Teschen; lot. Ducatus Tessinensis) – buvusi nepriklausoma kunigaikštystė Aukštutinėje Silezijoje. Tai viena iš Silezijos kunigaikštysčių, taip pat laikyta ir hercogyste, nes hercogai laikyti kunigaikščių analogais ir atvirkščiai.

Istorija

Įvykus feodaliniam Lenkijos pasidalinimui 1281 m. nuo jos atskilo ir Cešyno kunigaikštystė, kurią nuo 1290 m. valdė kunigaikščiai iš Piastų dinastijos. Vėliau nuo Cešyno kunigaikštystės atskilo smulkesnės kunigaikštystės (vėliau prijungtos prie Lenkijos karalystės):

Osvencimo kunigaikštystė (księstwo Oświęcimskie) atskilo nuo Cešyno apie 1315 m.
Zatoro kunigaikštystė (księstwo Zatorskie) savo ruožtu atsiskyrė nuo Osvencimo kunigaikštystės 1454 m.

Bohemijos valdžia

1327 m. Cešyno kunigaikštis Kazimiras I (Kazimierz I) tapo Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio vasalu. Nuo tada Cešyno kunigaikštystė tapo autonomiška vasaline Bohemijos karūnos teritorija. Cešyną valdę Piastai dažnai turėjo valdų, kurios nebuvo Cešyno kunigaikštystės dalimis. Pvz., jie buvo Sevežo (Siewierz), pusės Gloguvo (Głogów) ir žemių apie Bytomą (Bytom) savininkai.
1431 m. mirė Boleslavas I, ir kunigaikštystę valdė pasidaliję jo žmona Eufemija ir keturi jų sūnūs. 1442 m. kunigaikštystę pasidalino sūnūs, kurie visi formaliai buvo laikomi Cešyno kunigaikščiais, bet iš tiesų kraštą valdė tik du – Boleslavas II (Bolesław II cieszyński) ir Pžemislovas II (Przemysław II cieszyński). 1452 m. Boleslavas II mirė, ir toliau valdė vienas Pžemislovas II.
1545 m. Cešyno kunigaikštis Vaclovas III Adamas (Wacław III Adam Cieszyński) atsivertė į protestantizmą, tad visa kunigaikštystė irgi buvo laikoma protestantiška. 1610 m. kunigaikštis Adamas Vaclovas (Adam Wacław Cieszyński) atsivertė į katalikybę.
Piastai valdė Cešyno kunigaikštystę iki 1653 m., kai mirė paskutinė Piastų atstovė kunigaikštienė Elžbieta Lukrecija (Elżbieta Lukrecja).

Habsburgų valdžia

Nuo 1653 m. Cešyno kunigaikštystę valdė Habsburgai. XVIII a. pirmoje pusėje kunigaikštystė buvo perduota Lotaringijos hercogui Leopoldui kaip kompensacija už jo senelės iš motinos pusės teises į Šiaurės Italijos Montferrat hercogystę. Pastarąją kunigaikštystę imperatorius atidavė Savojos hercogams pagal sąjungininkystės sutartį.
Vėliau imperatorius Francas I (Franz I Stephan) padovanojo kunigaikštystę (hercogystę) savo vyriausiai dukrai Marijai Christinai, kuri ištekėjo už princo Alberto Saksono. Pirmojo Silezijos karo metu 1742 m. didžioji dalis Silezijos atiteko Prūsijos karalystei, tačiau Cešynas (austrų vadintas Tešenu) liko Austrijos (Austrijos Silezijos) dalimi. Alberto Saksono ir Marijos Christinos santuoka liko bevaikė, ir mirus našlavusiam Albertui hercogystę paveldėjo jų įsūnis erchercogas Karlas (Erzherzog Karl von Österreich), kuriuo prasidėjo Habsburgų Lotaringiečių dinastija Cešyno soste.

Nuo 1804 m. Tešeno hercogystė buvo Austrijos imperijos, nuo 1867 m. – Austrijos-Vengrijos dalis.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui hercogystės teritoriją Spa konferencijoje pasidalino Lenkija ir Čekoslovakija.

Demografija

Pagal 1910 m. Autrijos-Vengrijos gyventojų surašymą hercogystėje gyveno 434 000 žmonių:

234 000 (53,9 %) kalbantys lenkiškai
116 000 (26,7 %) kalbantys čekiškai
77 000 (17,7 %) kalbantys vokiškai
7 000 (1,6 %) kiti.

Žydai nebuvo skaičiuoti, nes nebuvo leidžiama nurodyti jidiš kaip savo kalbą.