Mantujos kunigaikštystė
| Ducato di Matova Mantujos kunigaikštystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Mantuja | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkurta | 1530 m. | |||
| - Panaikinta | 1745 (1797) m. | |||
Mantujos kunigaikštystė (it. Ducato di Mantova) – valstybė dabartinės Italijos teritorijoje, įkurta 1530 m. ir gyvavusi iki 1745 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1328 m. Gonzaga buvo paskelbtas Mantujos valdovu. Vėliau Gonzagoms suteiktas markizo titulas.
1530 m. Gonzagos tapo kunigaikščiais, o jų valda – Mantujos kunigaikštyste.[1]
1531 m. po dinastinės santuokos Gonzagų valdos apėmė ir Montferatą, dėl kurio vėliau teko konkuruoti su Savoja.
1627 m. nutrūko silpno kunigaikščio Vinčenzo II tiesioginė paveldėjimo linija. Šiam valdovui taip trūko finansų, kad pardavė šeimos meno kolekciją Anglijos karaliui Karoliui I. Kadangi Vičenzas II nesusilaukė palikuonių, titulas ir valdos perėjo artimiems giminaičiams. Kunigaikštis mirė 1627 m. ir netrukus prasidėjo įpėdinystės karas (1628–1631 m.).
Po to, kai į sostą žengė Karolis I Gonzaga (Prancūzijos remiamas valdovas), savo teises į sostą pareiškė ir kiti kandidatai. Hercogas Ferdinandas II, Gvastalos princas (Habsburgų remiamas kandidatas), taip pat Savojos hercogas Karolis-Emanuelis I (su kuriuo Ispanija sudarė susitarimą dėl Monferato padalijimo), pradėjo karą dėl Mantujos kunigaikštystės. 1630 m. imperatoriškoji kariuomenė su 36 tūkstančiais karių apgulė miestą, kuriame prasidėjo badas ir maras. Po šių įvykių Mantuja daug metų neatsigavo, o kunigaikštis prarado nemažus turtus. 1630 m. Regensburgo sutartimi ir Keraske sudarytais susitarimais 1631 m. Mantuja atiteko Karoliui I.[2]
Karolio I palikuonis, kunigaikštis Fernandas Karolis Gonzaga, buvo nevykęs valdovas, kurio vienintelis troškimas buvo rengti puotas ir teatro pasirodymus, per Ispanijos paveldėjimo karą stojo į Prancūzijos pusę ir į miestą įleido prancūzų garnizoną. Po Prancūzijos pralaimėjimo jis buvo nuverstas.
1708 m. Gonzagų šeima prarado teisę į Mantujos kunigaikštystę. Montferatas buvo atiduotas Savojos hercogui.
Imperatorius vėlesniais metais Gonzagų įpėdiniams perleido Cešyno (Tešeno) kunigaikštystę Silezijoje.[3]
1745 m. imperatoriaus įsaku ji buvo sujungta su Milano kunigaikštyste.
1797 m. Kampo-Formi taikos sutartimi prancūzai aneksavo Mantujos kunigaikštystę, prijungdami prie Cisalpinės Respublikos, kurios sudėtyje tapo Mantujos provincija. Vėlesniais metais tapo Italijos karalystės dalimi.