Silezijos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Silezijos kunigaikštystė
Księstwo śląskie (lenk.)
Herzogtum Schlesien (vok.)
Slezské knížectví (ček.)
1138 – 1335
Location of {{{paprastas_pav}}}
Silezija 1172-77 m: Prasideda fragmentacija

atsiskiria Opolės kunigaikštystė (žalia) ir Racibužo kunigaikštystė (geltona)

Sostinė Vroclavas
Religija Katalikybė
Valdymo forma Feodalinė monarchija
Era Viduramžiai

Silezijos kunigaikštystė (lenk. Księstwo śląskie, vok. Herzogtum Schlesien) – viduramžių kunigaikštystė istoriniame Silezijos regione Lenkijoje. Netrukus po to, kai 1138 m. ji buvo suformuota Piastų dinastijos laikais,[1] ji suskilo į įvairias Silezijos kunigaikštystes. 1327 m. likusi Vroclavo kunigaikštystė ir dauguma kitų Silezijos Piastų valdytų kunigaikštysčių atiteko Bohemijos karalystei kaip Silezijos kunigaikštystės. Šis įsigijimas buvo baigtas, kai Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis 1335 m. Trenčyno sutartimi atsisakė savo teisių į Sileziją.[2][3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Księstwo śląskie, [w:] Encyklopedia Wrocławia, Jan Harasimowicz (red.), Wrocław 2006, s. 455, ISBN 83-906558-4-5.
  2. Central Europe Journal, vol. 16, Sudetendeutsches Archiv, 1968, p. 226.
  3. Richard C. Hoffmann. Land, Liberties, and Lordship in a Late Medieval Countryside: Agrarian Structures and Change in the Duchy of Wroclaw, University of Pennsylvania Press, 2017, p. 22. [1]