Karūna (karalystė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karūnos žemių dalis procentais Abiejų Tautų Respublikoje

KarūnaXIIIXVIII a. pabaigos laikotarpio karalystė Europoje. Karūna buvo vadinama ir visa suvereni valstybė, ir karaliaus valdžios teisės bei jo valdos.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karūnos terminas plito šalyse su centralizuota monarchija. Jau XIII a. jį imta vartoti Prancūzijoje, netrukus paplito ir Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje.

Maždaug XIV a. viduryje Karūna jau buvo vadinama Lenkijos karalystė.[1] Karūnos žemė (lenk. królewszczyzna) buvo Lenkijos karaliaus valdžioje.[2] Lenkijos karalystės karūna, dar žinoma kaip Lenkijos karūna, yra bendras Lenkijos karaliaus teritorinių valdų pavadinimas, pradėjęs plisti po 1387 m. Krėvos unijos. Jis ypač įsigalėjo po 1569 m. sudarytos Liublino unijos, siekiant atskirti nuo Abiejų Tautų Respublikos valstybės sudėtinės dalies Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Buvo atskiros Karūnos ir LDK teritorijos, iždas, mokesčiai, kariuomenė, teismai, pareigūnai (etmonai, iždininkai, kancleriai, maršalkos, stalininkai, vaivados) ir kita.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Karūna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Nowa encyklopedia powszechna PWN. Królewszczyzny