Vladislavas Oporovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladislavas Oporovskis
Władysław Oporowski.PNG
Oporovskiai
Herbas „Sulima“
Herbas „Sulima“
Gimė: 1395 m.
Mirė: 1453 m. kovo 11 d. (~58 metai)
Tėvas: Mikalojus iš Oporuvo
Commons-logo.svg Vikiteka: Vladislavas OporovskisVikiteka

Vladislavas Oporovskis (apie 1395 m. Oporuve – 1453 m. kovo 11 d. ten pat) – Lenkijos bažnytinis ir valstybinis veikėjas, Kujavijos vyskupas (14331449), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos Primas (1449–1453), Karūnos pakancleris (14291434).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Oprovskių giminės atstovas, herbo „Sulima“ savininkas. Lenčicos vaivados Mikalojaus iš Oporuvo (apie 13651425) antrasis sūnus. Jaunesnysis brolis – Lenčicos vaivada Petras iš Oporuvo (apie 1405–1467).

Išsilavinimą gavo Padujos universitete, kur gavo daktaro laipsnį. Krokuvos universiteto rektorius (1426) ir teisės fakulteto profesorius. Dirbo Lenkijos karaliaus Jogailos kanceliarijoje, 1429 m. gavo iš jo Karūnos pakanclerio pareigybę (1429–1434). Vladislavas Oporovskis buvo vienu iš pagrindinių karaliaus kompanionų vidaus politikoje. Kartu su Mikalojumi Kička dalyvavo 1422 m. teismo procese tarp Lenkijos ir Teutonų ordino. 1435 m. gruodžio 31 d. pasirašė taikos sutartį su Teutonų kryžiuočiais Bžec-Kujavijoje.

Vladislavas Oporovskis valdė eilę beneficijų ir bažnyčios pareigas, pagrindinės jų: Kujavijos vyskupas (14341449) ir Gniezno arkivyskupas (14491453). Kaip Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas ketverius metus vadovavo katalikų bažnyčiai Lenkijos karalystėje. Jis buvo gotiškos pilies Oporuve įkūrėjas, ten ir mirė 1453 m. kovo 11 d.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Korytkowski, Arcybiskupi gnieźnieńscy, prymasowie i metropolici polscy od roku 1000 aż do roku 1821, t. I–V, Poznań 1888–1892.
  • M. Kosman, Poczet prymasów Polski, Warszawa 1997, s. 85-88.
  • P. Nitecki, Biskupi Kościoła w Polsce. Słownik biograficzny, Warszawa 1992, s. 155.
  • K. R. Prokop, Arcybiskupi gnieźnieńscy w tysiącleciu, Kraków 2000, s. 130–133.
  • Zofia Wilk-Woś, Władysław z Oporowa (ok. 1395–1453), podkanclerzy królewski, biskup włocławski i arcybiskup gnieźnieński, «Studia Claramontana», t. 21, 2003, s. 174–449.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]