Andžejus Leščinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Andžejus Leščinskis
Andrzej Leszczyński 1.PNG
Leščinskiai
Herbas „Vieniava“
Herbas „Vieniava“
Gimė 1608 m.
Mirė 1658 m. balandžio 15 d. (~50 metų)
Tėvas Vaclavas Leščinskis
Motina Ana Rozdraževska
Commons-logo.svg Vikiteka Andžejus LeščinskisVikiteka

Andžejus Leščinskis (lenk. Andrzej Leszczyński; 16081658 m. balandžio 15 d.) – ATR valstybinis ir bažnyčios veikėjas, karaliaus sekretorius ir Krokuvos kanauninkas (nuo 1624 metais), Lenčicos probstas (1628), Kameneco (16411646) ir Kulmo vyskupas (1646–1652), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas (16531658), Karūnos pakancleris (1645–1650) ir Karūnos didysis kancleris (16501658), Tinecko ir Červinsko abatas-komendatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Wienawa“ savininkas. Karūnos didžiojo kanclerio Vaclavo Leščinskio (15761628) ir kalvinistės Anos Rozdraževskos (15861619) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Lenčicos vaivada Vladislavas (m. 1679), Kijevo vyskupas (m. 1657) ir karaliaus pulkininkas Rafailas (m. 1647).

Gimė Goluchuve (Pleševo rajonas). Mokėsi jėzuitų kolegiume Kališe, po to nuo 1626 metais studijavo kanoninę ir civilinę teisę Ingolštate ir teologiją ir filosofiją Siene. 1628 metais – Krokuvos kanauninkas, nuo 1628 metų – Lenčicos probstas. 1633 metais buvo įšventintas į kunigus.

Grįžęs į tėvynę, Andžejus Leščinskis tapo Lenkijos karalienės Cecilijos Renatos Habsburgaitės kancleriu ir Pšemento abatu (nuo 1636 metų). 1641 metais gavo Kameneco vyskupo saną. 1643 metais tapo Červinsko abatu, o 1644 metais – Tinecko.

1645 metais Andžejus Lščinskis gavo Karūnos pakanclerio pareigybę, konkuravo su Karūnos didžiuoju kancleriu Jurgiu Osolinskiu. 1646 metais tapo Kulmo vyskupu. Karo su Turkija priešininkas. Po bevaikio Vladislovo IV mirties iš pradžių palaikė princo Karolio Ferdinando Vazos kandidatūrą, o po to perėjo į jo vyresnio brolio Jono Kazimiero pusę. Kaip apdovanojimą už jo bekompromisinę poziciją 1650 metais gavo Karūnos didžiojo kanclerio pareigybę. 1651 metais dalyvavo Ukrainos kampanijoje ir Berestečko mūšyje.

1653 metais Andžejus Leščinskis tapo Gniezno arkivyskupu ir Lenkijos primu. 1655 metais Švedijos tvano metu kartu su karaliumi Jonu Kazimieru išvažiavo iš Lenkijos į Sileziją, kreipėsi pagalbos į Vokietijos imperatorių ir Romos popiežių.

Adžejus Leščinskis palaikė valstybės reformas.

1658 m. balandžio 15 d. Andžejus Leščinskis mirė Skernevicėse, buvo palaidotas Lovičiuje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]