Romualdas Gražinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Romualdas Gražinis (g. 1962 m. balandžio 6 d. Leningrade – Rusija) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19691980 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. J. Svirskienė). 19801985 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. V. Masevičiaus klasė). 19891990 m. grigališkąjį choralą studijavo Paryžiaus konservatorijoje, o dirigavimą Bulonės konservatorijoje (prof. P. Calmeleto klasė). 1994 m. tobulinosi Kopenhagos karališkosios muzikos akademijos dirigentų meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo garsus senosios chorinės muzikos specialistas iš D. Britanijos P. Philipsas.

Nuo 1982 m. buvo Naujosios muzikos ansamblio Vilniuje solistas, koncertavo Rusijoje, Estijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje ir kitur. 1983 pradėjo dirbti Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje choro dirigavimo dėstytoju ir chormeisteriu. 19851987 m. tarnaudamas sovietinėje armijoje, suorganizavo pučiamųjų orkestrą ir senosios muzikos ansamblį, koncertavo Kaliningrado gintaro muziejuje. Atlikęs karinę tarnybą, 1987 m. vėl Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos (nuo 1994 m. menų gimnazija) choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1994 m. choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Choras ruošia baigiamųjų egzaminų programas, dalyvauja koncertuose ir kituose kultūros renginiuose, parengtas 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.

Nuo 1993 m. Vilniaus kunigų seminarijos giedojimo dėstytojas, nuo 1997 m. rudens ir Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas.

1989 m. rudenį Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje Vykintas ir Rita Bieliauskai įkūrė jaunimo kamerinį mišrųjį chorą „Aidija“. Su vadovų pavardėmis matyti iš dokumentų, kad jis koncertavo ir 1990 metais. Vėliau chorą perėmė R. Gražinis, (24 dalyviai), kurį lanko 16-28 metų amžiaus dainininkai, daugiausia M. K. Čiurlionio menų gimnazijos auklėtiniai, studijuojantys Lietuvos muzikos akademijoje. Kasmet „Aidijos“ choras surengia po 30-35 koncertus. Su dideliu pasisekimu koncertuoja Lietuvoje, gastroliavo Moldavijoje, Ukrainoje, Baltamsijoje, Latvijoje, D. Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir Suomijoje. Koncertuose talkino Lietuvos ir užsienio orkestrai bei solistai. 1992 m. tarptautiniame chorų konkurse D. Britanijoje pelnė laureato vardą, o 1994 m. analogiškame konkurse šioje šalyje (Llangollen) gavo geriausio jaunimo choro vardą. „Aidija“ – daugelio muzikos festivalių ir kitų kultūros renginių dalyvė Lietuvoje ir užsienyje. Choras dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje. „Aidijos“ koncertų programose stambūs užsienio klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Choras pirmasis atliko sudėtingus lietuvių kompozitorių kūrinius: B. Kutavičiaus „Stabat Mater“ (1995) ir „Ištarkim žodį - lūpos ledėja“ (1996), O. Balakausko „Requiem Stasiui Lozoraičiui atminti“ (1996), A. Martinaičio „Šv. Pranciškaus giesmė sesei Saulei“ (1996), O. Narbutaitės „Centones meae urbi“ (1997), padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, kompaktiniams diskams, kasetėms, dokumentiniams filmams. 1992 m. žurnalas „Krantai“ šiam chorui paskyrė premiją už senosios muzikos populiarinimą, 1993 m. paskirta antroji Stasio Šimkaus premija už šiuolaikinės lietuvių chorinės muzikos propagavimą. Lietuvos televizija apie „Aidijos“ chorą sukūrė nedidelius filmus: „Dainuojantys gatvėje“ (1992) ir „Keliaskryžkelė - kelias" (1997). R. Gražinis dalyvauja mokslinėse konferencijose, paskelbė keletą straipsnių, 1992 m. dėstė choralą Klaipėdos krašto muzikos mokytojams, 1993 m. dėstė tarptautiniuose choralo kursuose Kretingoje. 19891993 m. buvo Cantores chorales cappellae S. Casimiri giesmininkas. 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona – Sigutė Gražinienė, dukros – Mirga Gražinytė-Tyla, Onutė, sūnus – Adomas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.