Automedonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Automedonas (Automedontas, gr. Αὐτομέδων) graikų mitologijoje – Dioro sūnus.[1], Achilo vadeliotojas. Homero Iliadoje jis keliauja į mūšį su po Patroklo mirties išsaugotu Achilo vežimu.[2] Nesuvaldęs arklių Automedonas buvo nešamas į mūšio vidurį, tačiau įsikišęs Dzeusas nuramino jo žirgus ir grąžino vežimo valdymą Automedonui. Tačiau jis negalėjo padėti achajams kol Alkimidonas sutiko būti vadeliotoju. Jis atmušė puolusius Hektorą, Enėją, Chromiją bei Aretą, nukovė pastarąjį bei pasiėmė jo šarvus. Žuvus Achilui jis tarnavo Neoptolemui. Romoje jo vardas pagarsėjo kaip gabaus vadeliotojo apibūdinimas.[3]

Literatūra

  1. Homeras, „Iliada“ XVII 429
  2. Homeras, „Iliada“ XVI 864–867
  3. Aleksandra Veličkienė, Automedontas. „Antikos mitologijos žinynas“, „Šviesa“, Kaunas, 74 p., 1995 m.