Achajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Achajai (sen. gr. Ἀχαιοί Akhaioí) – viena seniausių graikų genčių, gyvenusi Achajoje ir šiaurės vakarų Peloponese. HomeroIliadoje“ ir „Odisėjoje“ achajais (kaip ir danajais bei helenais) vadinti bendrai visi graikai.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal vieną iš versijų, hetitų rašytiniuose šaltiniuose minimos Ahhijawa šalies vakaruose gyventojai buvo tie patys achajai. Šiuo atveju achajai suprantami ne kaip vieno konkretaus regiono graikai, bet, panašiai kaip Homero epuose, kaip bendrinė graikų gentis Mikėnų laikotarpiu apibūdinanti sąvoka. Taip pat Ramzio II-ojo ir Marenptaho laikais minimos jūrų tautos (akaivaša) dalyje tyrimų tapatinamos su achajais.

Dalyje tyrimų daroma prielaida, kada achajai pradžioje gyveno Tesalijoje. Dorėnų migracijos metu jie esą buvo išstumti į Achają.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antikos žodynas. V., 1998.- P.11