Enėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

„Enėjo pabėgimas iš Trojos“ (aut. Federico Barocci)

Enėjas, Graikų mitologijoje, trojėnas, Anchiso ir Afroditės (Romėnų mitologijoje Veneros) sūnus, Homero „Iliados“ ir Vergilijaus „Eneidos“ herojus.

Pasak Trojos karo mitų, Enėjas paliko Troją jos žlugimo naktį, nešdamas tėvą Anchisą ant pečių. Vėliau romėnai savo valstybės įkūrimą siejo su Enėjo vardu. Esą po klajonių Enėjas su išsigelbėjusiais po Trojos žlugimo išsilaipino Tibro pakrantėje ir susigiminiavo su vietos etruskų genčių karaliumi, tuo duodamas pradžią Romos valstybei. Ši legenda panaudota Vergilijaus poemoje „Eneida“. Kilmingieji romėnai mėgo kildinti savo kilmę iš Enėjo giminės ar jo bendražygių. Pvz., garsi Romos Julijų giminė kildino save iš Enėjo sūnaus Julo (kitaip Askanijaus).

Iš tikro jokių patikimų istorinių duomenų apie Enėjo ryšius su Romą ir, apskritai, šio herojaus egzistavimą nėra. Pirminis šaltinis apie Enėją yra Homero epas „Iliada“. Joje Enėjas vaizduojamas kaip vienas reikšmingiausių trojėnų herojų, netgi stoja į dvikovą su narsiausiu graikų herojumi Achilu ir yra išgelbstimas nuo neišvengiamos pražūties deivės motinos Afroditės pagalba. Enėjas yra pagrindinis herojus Romą šlovinančioje Vergilijaus poemoje „Eneida“. Tikriausiai garsiausias epizodas Enėjo klajonių metu yra jo apsilankymas pas Kartaginos karalienę Didonę. Keli epizodai jam skirti Ovidijaus poemoje „Metamorfozės“.

Pagal knygą "Kasandra" Enėjas buvo Kasandros mylimasis su kuriuo ji prarado skaistybę o Kasandros sesuo (Kreusa) buvo išduota vyro.


Vikiteka