Astianaktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raudonfigūris krateras, vaizduojantis Astianaktą ir jo tėvus (~370–360 m. pr. m. e.)

Astianaktas (sen. gr. Ἀστυάναξ = Astyánax) – graikų mitologijos personažas, Andromachės ir Hektoro sūnus. Iš pagarbos Hektorui trojėnai taip praminę Skamandriją („miesto valdovą“).[1]

Achajams užėmus Troją, šie nusprendę nustumti Astianaktą nuo miesto sienos, nes būta pranašystės, esą jis vėl atkursiąs Trojos valstybę. Pasak vėlesnės mito atmainos, Astianaktas išsigelbėjęs, atstatęs Troją, o Mažojoje Azijoje įkūręs daugelį miestų.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 63 psl.