Vaigačas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 70°01′ š. pl. 59°33′ r. ilg. / 70.017°š. pl. 59.550°r. ilg. / 70.017; 59.550

Salos padėtis

Vaigačas (rus. Вайгач, nenc. Вай Хабць) – sala ties Barenco ir Karos jūrų sandūra, tarp Eurazijos žemyno ir Naujosios Žemės salų. Priklauso Rusijai, Nencų autonominei apygardai. Nuo žemyno skiria Jugros Šaras (2,5–12 km), nuo Naujosios Žemės Pietų salos – Karos Vartų sąsiauris (50 km). Plotas – 3383 km². Paviršius kalvotas, aukštis iki 170 m (Balvanskajos k.). Plyti gausybė pelkių, ežerų. Būdinga tundros augmenija.

2012 m. Vaigače gyveno 106 gyventojai, daugiausia – nencai. Gyvenvietės: Varnekas, Vaigačas, Dolgaja Guba, Dyrovatas.[1] Yra keletas nencų šventviečių. Veikia meteorologinė stotis.

Salos pavadinimas nencų kalba reiškia „mirties vietovė“. 1934–1938 m. veikė polimetalų rūdų kasykla.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 80