Alkierius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alkierius – žemaitiškos trobos patalpa – atskiras kambarys šeimos nariui arba svečiui nakvoti. Alkierius skirtas svečiams apnakvindinti, nors dažniausiai naudojamas kaip šeimininkų miegamasis. Jame pastatoma lova, skrynia, stalas su kėdėmis. Virš lovos pakabinama rankšluostinė su rankšluosčiu. Alkierius nebuvo apšildomas, todėl žiemą durys iš gerosios trobos į alkierių būdavo laikomos atviros.[1]

Žodis iš „alkierius“ pateko per lenk. alkierzpranc. arquière – „lankininkų vieta kampiniame bokšte“.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2008. p. 14–15
  2. Alkierius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]