Kaminas (patalpa)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaminas, XIX a. pab. II pusė
Vąškaras

Kaminas – žemaičių trobos patalpa, skirta mėsai rūkyti ir laikyti, pašarams šutinti, vasaros metu ir valgiui virti[1]. Jis įrengtas viso pastato viduryje, tarp dviejų patalpų, vadinamų prieangiais. Anksčiau skersai kamino į sienas buvo įmūryti keli skersiniai, ant kurių pakabindavo mėsą. Jie palaikė patį kaminą.

Pagrindinis kamino įrenginys – vąškaras. Vąškarą sudaro apie 250 cm ilgio kumpas medinis strypas, vadinamas statiniu, kurio viršutinis galas įmūrytas į sieną, apatinis pastatomas ant žemės į duobutę. Kitas apie 130 cm ilgio strypas, vadinamas skersiniu, perkištas statmenai per statinį. Abu sutvirtinti spyriu, kuris įleistas į skyles. Visi strypai per suleidimo vietas sutvirtinti medinėmis vinimis. Ant skersinio strypo pritvirtintas į apačią nusviręs plonesnis strypas. Ant jo galo buvo kobinys katilui pakabinti. Katilas kabinamas ant grandinės.

Kamine rūkoma mėsa, kepama duona.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kaminas. Kaminas (patalpa). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 196 psl.