Stalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suvalkiečių stalas su kėdėmis, XIX a. pab.

Stalas – baldas, kurį sudaro plokščias paviršius (stalviršis), kuris remiasi ant vienos ar daugiau kojų. Stalai gali būti įvairių formų ir modifikacijų, kilnojami ir nekilnojami. Stalu gali būti vadinama ir prie sienos pritvirtinta horizontali lenta. Ant stalų, prie kurių valgoma, dažnai patiesiama staltiesė.

Kad stalas užimtų mažiau vietos arba būtų lengviau jį transportuoti, jis gali būti specialios konstrukcijos, kuri leidžia stalą sulankstyti, padidinti ištraukiant papildomas stalviršio plokštes.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalas tikriausiai yra slaviškos kilmės žodis, pvz., rus. стлать – „dengti, patiesti“ arba rus. стоять – „stovėti“.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalas yra skirtas darbui (rašomasis stalas) ir valgymui, daiktams pastatyti (pvz., televizoriui ar kompiuteriui). Su stalu labiausiai susijęs kitas baldas yra kėdė, kuri dažnai statoma prie stalo, kad ant jos būtų galima atsisėsti ir pasiekti ant stalo esančius daiktus. Dalis stalų yra tokios konstrukcijos, kad prie jų turi būti stovima.

Etnografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stalai Lietuvos ūkininkų šeimose stovėdavo šalia ilgųjų pasieninių suolų. Stalo dydis priklausė nuo šeimos gausumo.

Seniausias stalas Lietuvoje buvo paprasčiausia trinka (kelmas). Tokiose trinkose buvo išskaptuotos duobutės įsipilti valgiui. Vėliau ant trinkos atsirado lenta. XIX–XX a. I pusėje valstiečių stalai buvo nekilnojamieji ir kilnojamieji. Nekilnojamų stalų viršų rėmė 4 į žemę įkasti kuolai. Manoma, kad nekilnojami stalai buvo tik vargingųjų XIX a. valstiečių baldas. XIX a. I pusėje jau buvo paplitę įvairių tipų kilnojami stalai. Stalai skirstomi pagal atramos, kuri laiko stalo viršų, konstrukciją (paprasčiau pagal kojų konstrukciją). Labiausiai Lietuvoje buvo paplitę kilnojami stalai, kurių viršus gulėjo ant išardomos atramos – dviejų stovų, sujungtų strypais (strypų galėjo būti nuo 1 iki 4). Stalo stovas buvo iš vertikalios lentos ir 2 horizontalių strypų. Stovus jungė vienas strypas. Stalai dažniausiai būdavo paliekami natūralios medienos spalvos, nedažomi. Retais atvejais jie būdavo ornamentuoti. Kartais stalai buvo nudažomi viena spalva arba puošti dekoratyvine tapyba. Pastarieji dažniausiai aptinkami Žemaitijoje.

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valgomasis stalas. Formaliai pastatytas stalas, skirtas valgymui virtuvėje arba valgomąjame.
  • Staliukai prie lovos ar naktiniai staliukai naudojami miegamajame. Jie dažnai naudojami patogiam nedidelio apšvietimo, laikrodžio, akinių, knygų ar kitų asmeninių daiktų pasidėjimui.
  • Pikniko stalas. Stalas su dviem suolais, naudojamas gamtoje, lauke ar renginiuose.
  • Darbo stalas ar Rašomasis stalas ar Kompiuterinis stalas yra naudojamas darbui su kompiuteriu, dokumentais ar įrankiais.
  • Pjedestalinis stalas ar vadovo stalas yra stalas, kuris stovi ant dviejų spintelių.
  • Ritininis stalas
  • Tambūrinis stalas paprastai stovi hole.
  • Virtuvės salos stalas stovi ant virtuvės spintelių.
  • Baro stalas yra paaukštintas stalas, prie kurio sėdima ant aukštų baro ar pusbario kėdžių.
  • Kavos stalai yra žemi staliukai, skirti naudoti svetainėje, priešais sofą, patogiam gėrimų, knygų ar kitų asmeninių daiktų padėjimui svetainėje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Andriuškevičius. Lietuvos valstiečių stalų tipai XIX a – XX a. I pusėje // Lietuvos TSR MA darbai, A serija, 1973, t. 3 (44), p. 198.