Stalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Suvalkiečių stalas su kėdėmis, XIX a. pab.

Stalas - baldas, kurį sudaro plokščias paviršius, besiremiantis ant vienos ar daugiau kojų. Stalai gali būti įvairių formų ir modifikacijų, kilnojami ir nekilnojami. Stalu gali būti vadinama ir prie sienos pritvirtinta horizontali lenta. Ant stalų, prie kurių valgoma, dažnai patiesiama staltiesė.

Kad stalas mažiau užimtų vietos arba būtų jį lengviau transportuoti, jis gali būti specialios konstrukcijos, kuri leidžia jį sulankstyti, padidinti ištraukiant papildomas plokštes.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Stalas tikriausiai yra slaviškos kilmės žodis, pvz., rus. стлать – „dengti, patiesti“ arba rus. стоять – „stovėti“.

Funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Stalas yra skirtas darbui (rašomasis stalas) ir valgymui, daiktams pastatyti (pvz., televizoriui ar kompiuteriui). Su stalu labiausiai susijęs kitas baldas yra kėdė, kuri dažnai statoma prie stalo, kad ant jos būtų galima atsisėsti ir pasiekti ant stalo esančius daiktus. Dalis stalų yra tokios konstrukcijos, kad prie jų turi būti stovima.

Etnografija[taisyti | redaguoti kodą]

Stalai Lietuvos ūkininkų šeimose stovėdavo šalia ilgųjų pasieninių suolų. Stalo dydis priklausė nuo šeimos gausumo. Kuo gausesnė šeimyna, tuo didesnis stalas. Valstiečiai stalus, kaip ir kitus baldus, ėmė dažyti apie XX a. IV deš.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Andriuškevičius. Lietuvos valstiečių stalų tipai XIX a - XX a. I pusėje // Lietuvos TSR MA darbai, A serija, 1973, t. 3 (44), p. 198.

Vikiteka