Agapenoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Agapenoras (sen. gr. Ἀγαπήνωρ) – graikų mitologijos personažas, Ankėjo sūnus, Likurgo anūkas, arkadų karalius. Iš Agamemnono jis gavęs 60 laivų ir juose vedęs arkadus į Troją. Be to, Agapenoras minimas kaip vienas iš Helenės jaunikių[1] ir vienas iš vyrų, buvusių Trojos arklyje.[2]

Grįžtant iš Trojos, audra Agapenorą išmetusi į Kipro salos krantą. Čia jis įkūręs Pafo miestą su žymiąja Afroditės šventykla.[1] Agapenoras taip pat figūruoja pasakojime apie Alkmajoną: būtent jam Arsinojė (Alfesiboja), Alkmajono žmona, buvusi parduota pačios brolių.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schmitz, Leonhard (1867), "Agape'nor", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  2. Homeras, Iliada.
  3. Apolodoras, 3.7.5