Austrijos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
FIAV 100100.svg Tautinė vėliava. Proporcijos: 2:3
FIAV 011011.svg Valstybinė vėliava. Proporcijos: 2:3
Austrijos prezidento vėliava
Austrijos valstybinė vėliava ant Ambasados pastato Vilniuje.

Austrijos vėliava – trispalvė vėliava, stačiakampio formos, sudalinta į tris vienodo aukščio horizontalias juostas: viršutinė raudona, vidurinė balta ir apatinė raudona.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad kartu su Danijos vėliava, Austrijos vėliava yra seniausios pasaulio vėliavos.

Pasak legendos vėliavą įteisino kunigaikštis Leopoldas V (11571194). Per kovą jo drabužis buvo išteptas krauju, o nusivilkus jį jis atrodė kaip vėliava. Vėliavą nupiešė Austrijos kunigaikštis Frederikas II (paskutinis Babenbergų dinastijos atstovas) XIII amžiuje, išsilaisvinus iš Šventosios Romos imperijos. Suteiktame kunigaikščiui herbe, herbo laukas buvo padalintas į raudonas ir sidabrines (sidabro (kaip metalo) atitikmuo heraldikoje balta spalva) juostas.

Austrijos vėliava įteisinta 1919 metais. Panaikinta 1933 m. 1945 m. vėl įteisinta kaip nacionalinė Austrijos vėliava.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudona spalva simbolizuoja patriotų kraują, pralietą už Austrijos laisvę ir nepriklausomybę. Balta – laisvės, monarchijos režimo nuvertimo simbolis.

Pagal įtvirtintą vėliavos spalvų oficialią versiją, balta spalva simbolizuoja Dunojaus upę kertančią Austrijos teritoriją iš rytų į vakarus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg