Žemosios Panemunės dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žemosios Panemunės dvaras
Vieta Žemoji Panemunė,
Kriūkų seniūnija, Šakių rajonas
Įkurtas XVI a.
Bajorų giminės Chžanstovskiai,
Gelgaudai,
Čartoriskiai
Bialozarai,
Tiškevičiai,
Fergisai,
Zanai
Pastatų būklė nykstantis

Žemosios Panemunės dvaras yra Žemojoje Panemunėje, Kriūkų seniūnijoje (Šakių rajone), Nemuno kairiajame krante.

Dvaro sodybos fragmentai: rūmai, gyvenamas namas, ūkinis pastatas, senos akacijos priešais rūmus.

Manoma, kad dvaras įsikūrė buvusios kryžiuočių pilies vietoje. Jis minimas nuo XVI a.

Vėliau, XVII a. pradžioje priklausė Raseinių seniūnui Chžanstovskiui, kuris 1677 m. dvarą pardavė LDK raštininkui Andriui Kazimierui Gelgaudui. 1727 m. Antanina Gelgaudienė-Sapiegienė valdą užrašė kunigaikščiui Mykolui Čartoriskiui ir jo žmonai, savo giminaitei.

Vėliau dvaras priklausė Bialozarams. XVIII a. antrojoje pusėje kaip Ievos Bialozaraitės kraitis atiteko Tiškevičiams, dar vėliau tai Fergiso nuosavybė ir dvaras buvo vadinamas Fergiso Panemune. Jadvygai Fergisaitei ištekėjus už Zano, tai jau Zanų valda. Po Pirmojo pasaulinio karo pašlijus Lietuvos ir Lenkijos santykiams dvaro savininkas Zanas išvyko į savo dvarą Dūkšte, kuris atsidūrė laikinai Lenkijos okupuotoje teritorijoje.

Žemosios Panemunės dvaras išpaarceliuotas, jo centrą įsigijo žurnalistas Valentinas Gustainis, tarpukariu dirbęs „Lietuvos aido“ redaktoriumi, ELTOS direktoriumi.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos dvarai, enciklopedinis žinynas. Ingrida Semaškaitė. Leidykla „Algimantas“, Vilnius, 2010.