Adomynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Adomynė
Adomynė, centras.JPG
Bendriuomenės centras buv. dvaro rūmuose

Adomynė
Koordinatės 55°45′00″š. pl. 25°18′22″r. ilg. / 55.750°š. pl. 25.306°r. ilg. / 55.750; 25.306 (Adomynė)Koordinatės: 55°45′00″š. pl. 25°18′22″r. ilg. / 55.750°š. pl. 25.306°r. ilg. / 55.750; 25.306 (Adomynė)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šimonių seniūnija
Gyventojų skaičius 269 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka AdomynėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Adomỹnė
Kilmininkas: Adomỹnės
Naudininkas: Adomỹnei
Galininkas: Adomỹnę
Įnagininkas: Adomynè
Vietininkas: Adomỹnėje

Adomynė (iki XIX a. pradžios Aluotėliai, iki 1921 m. Jonava) – kaimas Kupiškio rajono savivaldybės pietryčiuose, į rytus nuo Šimonių, 8 km į šiaurę nuo Svėdasų, Adomynės kalvagūbryje (95–100 m virš jūros lygio). Seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, varpinė, veikia Adomynės pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-40012), medicinos punktas, ryšių skyrius,[2] laisvalaikio centras, kaimo bendruomenė (tarybos pirmininkė – Aldona Matarienė). Yra kapinės, kuriose palaidota fizikė Janina Vizbaraitė, seni dvaro pastatai, sodyba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. dabartinė Adomynės teritorija įėjo į Aluotų dvaro valdas, minimo nuo 1555 m.[3] kaip Aluotėlių dvaras. Nuo XVII a. Aluotos su Aluotėlių dvaru priklausė Pliateriams. 1809 m. dvaro savininkas Adomas Pliateris įkeitė dvarą Mstislavlio iždininkui Jonui Žurauskiui, o po A. Pliaterio mirties dvaras atiteko iždininko sūnėnui Jonui Ipolitui Žurauskui ir nuo tada Aluotėlės pradėtos vadinti Jonava.

1810 m. pradėti statyti klasicistiniai mediniai dvaro rūmai. 1826 m. pastatyta koplyčia[3], o jau 1855 m. pastatyta mūrinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Po Jono Žurausko mirties dvarą paveldėjo seserys Sofija Koscialkauskienė ir Malvina Maksimova. Didžiąją dalį išparduodamų dvaro žemių su pastatais 18801881 m. nupirko Adomas Vilėniškis, kuris vėliau Jonavą pavadino savo vardu.

1910 m. pradėta statyti bažnyčia, kuri baigta tik po Pirmo pasaulinio karo. 1921 m. spalio 23 d. pašventinta Švč. Mergelės Marijos Vardo titulu. 1928 m. liepos 16 d. įkurta atskira Adomynės parapija.

1949 m. kaimo apylinkėse įkurti „Galybės“, „Vilties“, „Aluočio“, „Žaliakalnio“ ir „Rytmečio“ kolūkiai, kurie po pusmečio sujungti į vieną Adomynės kolūkį. 1975 m. prijungtas „Šetekšnos“ kolūkis, 1977 m. – „Bugailiškių“ ir tapo didžiausiu ūkiu Kupiškio rajone[3]. 1985 m. gyvenvietės tvarkymo planas Sąjunginėje žemės ūkio parodoje Maskvoje apdovanotas bronzos medaliu. 1992 m. balandžio 1 d. kolūkio ribose susikūrė kelios žemės ūkio bendrovės, tačiau dauguma jų iš karto nustojo veikti.

1939 m. iš Naujikų atkeltas Punkiškių pradinės mokyklos filialas. 19461947 m. nacionalizuotame parapijos name atidaryta septynmetė mokykla. 1963 m. pristatytas priestatas su fizikos ir chemijos klasėmis, butu direktoriui ir bibliotekos patalpomis. Nuo 2000 m. mokykla dešimtmetė.

1950 m. įsteigta biblioteka, kuri 19551956 m. perkelta į Adomynės dvaro pastatą. 1996 m. sujungta su mokyklos biblioteka ir perkelta į restauruotas dvaro patalpas.

2005 m. kaime paminėtas minėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 metų jubiliejus.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Šimonių valsčius
19501963 m. Adomynės apylinkės centras
vėlesnis sovietmetis Šimonių apylinkė
nuo 1995 m. Šimonių seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adomynės bažnyčia
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
22 70 94 168 238 331 328 269


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Adomynė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 97 psl.
  3. 3,0 3,1 3,2 Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  4. Adomynė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 15 psl.
  5. Adomynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 14 psl.